Vyriausybės nutarimas steigti naują logistikos centrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pašonėje, Kretingos girininkijos 300 hektarų ploto miške, sukėlė nerimą pajūrio gyventojams.
„Ar verta logistikos centrą kurti miškingoje vietovėje? Juk šalia jos yra vandenvietė, kuria naudojasi pietinių Klaipėdos rajonų gyventojai“, - „Lietuvos rytui“ sakė Kretingos miškų urėdijos vadovas Antanas Baranauskas.
Tuo tarpu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovai neigia, kad pušynai šalia dirvonuojančių žemių bus iškirsti, o miško masyvas paverstas rezervine uosto teritorija, kurioje kas nors bus statoma.
„Žemės aplink Klaipėdą virsta privačiomis valdomis, jas išperkant savininkai prašo nerealaus atlyginimo. Mes norime apsidrausti nuo panašių problemų“, - tikino uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas.
Susisiekimo ministerija jau yra parengusi giliavandenio uosto plėtros planą. Klaipėdos savivaldybei šiemet reikės priimti sprendimus dėl privažiuojamųjų kelių, komunikacijų, pateikti poveikio aplinkai vertinimo išvadas.
„Tada galutinai paaiškėtų, ar tikslinga giliavandenį uostą statyti Melnragėje. Detalųjį planą, techninį projektą galėtume parengti iki 2011 metų“, - tvirtino susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.
Japonijos specialistų studijoje giliavandenį uostą siūloma statyti ties Melnrage, pirma atviroje jūroje supylus 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio dirbtinę salą. Tokį uostą apsaugotų trys bangolaužiai.
Bet aplinkosaugininkai baiminasi dėl paplūdimių - nutiesus 1-1,5 kilometro ilgio bangolaužius, gali pasikeisti srovių kryptis - tuomet Melnragės, Girulių, Karklės pakrantės kentėtų panašiai kaip Palangos.
