Susitikime ketinama priimti rezoliuciją ir kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus.
Aplinkos ministerija planuoja visus valstybinius miškus Lietuvoje pavesti valdyti valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri bus įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją. Skaičiuojama, tokiu būdu kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų įmonių lėšų ir iki 3 mln. eurų - valstybės biudžeto pinigų.
Reformos kritikai teigia, kad pertvarka naudinga tik didžiosioms medienos perdirbimo įmonėms, kurioms būtų paprasčiau įsigyti medieną centralizuotai, o tai savo ruožtų sumažintų žaliavos kainą.
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė šią savaitę piktinosi, kad reformą inicijuojanti Aplinkos ministerija kol kas nėra paskelbusi nei konkretaus pertvarkos tikslo, nei jos ekonominio ar socialinio poveikio paskaičiavimų.
Socialdemokratai nuo 2018 metų siūlo įgyvendinti kitą urėdijų pertvarką: leisti vienai urėdijai valdyti 25-60 tūkst. hektarų valstybinių miškų bei per metus iškirsti ir pateikti į rinką ne mažiau kaip 100 tūkst. kubinių metrų žaliavinės medienos.
Parlamentarų Juozo Oleko ir Rimanto Sinkevičiaus pateiktos Seimui Miškų įstatymo pataisos taip pat numato, kad strateginiams valstybinių miškų ūkio klausimams spręsti ir finansinės – ekonominės veiklos tikslams nustatyti prie Generalinės miškų urėdijos turėtų būti sudaromas nepriklausomas patariamasis organas, kurio sudėtį, funkcijas ir veiklos reglamentą tvirtina aplinkos ministras.
