Švietimas yra viena iš esminių sričių, sukeliančių daug diskusijų ir nepasitenkinimo. Ekspertai pabrėžia, kad tuo atveju, jeigu krašto apsaugos finansavimui lėšos būtų renkamos „nukerpant“ jas nuo švietimo, lauktų dideli nemalonumai.
Miša Jakobas: „Mes pražudysime savo tuos tris milijonus“
Vienas žymiausių Lietuvos pedagogų, buvęs ilgametis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas, pedagogas Miša Jakobas, kalbėdamas apie VGT sprendimą didinti krašto apsaugos finansavimą iki 5-6 proc. nuo BVP, išreiškė didelį susirūpinimą.
„Tokia žinia, kad mes norime padidinti savo biudžetą karinėms išlaidoms, negali praslysti pro šalį. Jeigu mes turime protingą valdžią, jie turi puikiai suprasti, kad, pavagiant lėšas iš švietimo, socialinės apsaugos arba sveikatos apsaugos, mes pražudysime savo tuos tris milijonus.
Mums, paprastiems Lietuvos piliečiams, kyla klausimas, iš kur paimti lėšas ir kaip jas gauti, nes mes nesame labai turtingi ir tie 5-6 proc., kurie mūsų laukia kariniam biudžetui, yra didžiulė problema“, – pripažįsta pedagogas.
Jo nuomone, toks sprendimas gali turėti neigiamą poveikį švietimo sistemai ir dar labiau pabloginti ir taip sudėtingą situaciją. Pedagogas neslepia, kad krašto apsauga yra labai svarbi ir einamuoju laikotarpiu šis klausimas yra itin aktualus, tačiau atkreipia dėmesį, kad Lietuvos valdžia turi rasti būdą, kaip ją finansuoti neaukojanti kitų gyvybiškai svarbių sričių.
Tuo tarpu M. Jakobas nurodo, kad galimybių rasti finansavimą yra įvairių, tačiau svarbiausia, kad nenukentėtų patys žmonės.
„Yra daug galimybių padidinti išlaidas mūsų gynybos biudžetui, sumažinti valdininko aparatą arba pritraukti investicijas iš Vakarų pasaulio, bet tam reikia labai daug dirbti ir mokėti įrodyti, kad Lietuva yra ta palanki valstybė investicijoms, kad mumis patikėtų ir būtume sąžiningi sau ir kitiems“, – nurodo M. Jakobas.
Pasak eksperto, svarbu nepamiršti ir to, kad Lietuvoje visuomenė yra sena, o senai visuomenei reikalinga pagalba, kuri yra brangi. Todėl, kaip teigia M. Jakobas, nurėžti biudžetą iš tokių sričių, būtų didelė rizika.
Kas lauktų švietimo?
Pedagogas atkreipia dėmesį į politikų retoriką, kai šie pabrėžia, kad žmogus, Lietuvos pilietis, yra svarbiausia mūsų valstybės dalis.
Pasak eksperto, švietimas yra viena esminių būsimos valstybės gerovės užtikrinimo dalių, nuo kurios priklauso ir jaunosios kartos ateitis.
„Švietimas yra mūsų jaunosios kartos ateitis. Jie kurs Lietuvą dar galingesnę, brandesnę, stipresnę. Į jaunąją kartą reikia investuoti, o investuoti per ką? Per švietimą“, – pabrėžia ekspertas.
Vis dėlto, jo teigimu, lyginant su Vakarų pasauliu, Lietuvos politikoje yra itin daug spragų, todėl nurėžus biudžetą nuo esminių dalių, galima skaudžiai nukentėti.
M. Jakobas atkreipė dėmesį į kelis esminius aspektus, kurie jau dabar vos laikosi, tačiau iškart griūtų, vos tik nurėžus švietimo biudžetą: problemos su vadovėliais, perpildytos klasės, mokytojų atlyginimai, mokyklos infrastruktūra ir panašiai.
„Pirmiausia, jeigu dabar trūksta vadovėlių, tai dar labiau trūks vadovėlių. Jeigu mes kalbame apie tai, kad klasėse yra per daug mokinių, tai jų bus dar daugiau, negu dabar. Mūsų šalies politikai stengiasi, kad atlyginimai mokytojams vis augtų ir augtų, tai aš garantuoju, kad tie atlyginimai neaugs“, – pabrėžia jis.
Vis dėlto lėšų trūkumas pasireikštų ne tik tuo, kad mokiniams trūktų pagrindinių mokymosi priemonių, klasės būtų perpildytos, sumažėtų individualus dėmesys kiekvienam, o mokytojai nebebūtų motyvuojami algomis, bet ir svarbiomis investicijoms į švietimą.
„Kiekvienoje mokykloje infrastruktūra senėja. Norime ar nenorime, tą infrastruktūrą reikia atnaujinti, o jos atnaujintos nebus. Ir vėl, neduok, Viešpatie, mes sugrįšime į 90-uosius metus, kada mokyklose nebuvo baldų, sulūžusios kėdės ir išklerę stalai“, – sako jis.
Taip pat M. Jakobas atkreipia dėmesį ir į tarpkultūrinius skirtumus, kuriuos pajaustų jauni žmonės, palyginę nusilpusią Lietuvos švietimo sistemą su kitomis šalimis, o tai iššauktų dar didesnę emigracijos grėsmę.
„Pasaulis eina į priekį, mes dabar juk neužsidarysime po „geležine uždanga“, kur nieko nematysime ir nieko negirdėsime. Jaunimas sakys: „O kodėl toje mokykloje, kurioje aš buvau, tarkime, Vokietijoje, yra kitaip? Kodėl mes neturime?“ Jaunam žmogui nepaaiškinsi, kodėl ta gynyba mums yra tokia reikalinga“, – svarsto pedagogas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
