Lietuva ir toliau pirmauja pagal emigracijos rodiklius, tačiau retas vykstantis ieškoti laimės į užsienį pagalvoja apie tokią „smulkmeną“ kaip draudimas. Nutikus nelaimei, Lietuvoje likusių artimųjų pečius užgula ne tik netekties skausmas.
Miršta daugiau kaip 200 lietuvių
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2007 metais užsienio valstybėse mirė 287 lietuviai, 2008 metais – 207, šiemet – jau 84. Tačiau ši statistika nėra tiksli – apie kai kuriuos mirties atvejus Lietuvos atstovybės užsienyje net nesužino, nes dokumentų sutvarkymu, palaikų pargabenimu ir kitais formalumais pasirūpina artimieji, buvę su mirusiuoju užsienyje. Be to, jeigu artimieji nusprendžia kūną kremuoti ir kūnas pargabenamas urnoje, ambasadai nebereikia išduoti leidimų. Leidimas reikalingas tik gabenant kūną karste.
Jeigu nelaimės ištiktas lietuvis neturėjo kas juo pasirūpintų užsienyje, gimtojoje šalyje likę giminės kreipiasi į Užsienio reikalų ministerijos Konsulinės pagalbos skyrių ir prašo pagalbos ieškant dingusiojo arba padėti pargabenti mirusįjį. Šio skyriaus darbuotojai artimiesiems gali suteikti informaciją apie užsienio valstybės nustatytą palaikų gabenimo tvarką ir reikalavimus, informuoti, kokių reikia dokumentų, kaip jus sutvarkyti. Tačiau kūno parvežimo organizavimu ir finansavimu tenka rūpintis mirusiojo artimiesiems.
Daugiausia oficialių pranešimų apie žuvusius ar mirusius lietuvius Užsienio reikalų ministerija sulaukia iš Didžiosios Britanijos, Airijos, Ispanijos, Prancūzijos, Baltarusijos ir Rusijos, tačiau pasitaiko, kad lietuvius mirtis ištinka tokiuose tolimuose kraštuose kaip Tailandas, PAR, Brazilija, Namibija, Islandija.
Kremuoti dar neįprasta
Jei užsienyje miręs ar žuvęs Lietuvos pilietis buvo pasirūpinęs draudimu, jo artimieji gali atsidėti gedului – visas kūno parvežimo ir laidotuvių išlaidas padengs draudimo kompanija. Bet jeigu draudimo mirusysis neturėjo, artimieji gali ir neturėti kada gedėti – tenka sukti galvą, iš kur surinkti įspūdingas pinigų sumas artimajam parsigabenti.
Mirusiojo pargabenimo iš užsienio paslauga, priklausomai nuo to, iš kurios šalies reikia pargabenti, atsieina nuo 6000 iki 18 000 litų.
Jonavoje esančios ritualinių paslaugų bendrovės „Anapus ribos“ direktorė Virginija Stepaitienė, kuriai tenka organizuoti palaikų parvežimą iš Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Baltarusijos, sako, jog kiekvienais metais mirusiojo transportavimo kaina keičiasi. „Priklausomai nuo to, iš kokios šalies bus gabenami palaikai, kaina gali ženkliai skirtis. Šiaip jau prieš kurį laiką už vieną kilometrą buvo skaičiuojama 2,5 lito, tačiau sunkmečiu žmonėms nelengva, visi derasi, tad pasitaiko, jog parvežame ir už 0,9 lito už kilometrą. Nesinori nelaimės ištikto žmogaus spausti ir reikalauti iš jo didelių pinigų, kurių jis dažnai neturi“, – sakė V. Stepaitienė.
Suprantama, tolesnėse šalyse žuvusiųjų palaikus labiau apsimoka kremuoti ir parsivežti tik urną su pelenais, tačiau, anot V. Stepaitienės, lietuviai dar nėra įpratę prie kremavimo ir dažniausiai pageidauja parvežti palaikus.
Karstas – nuo 1000 eurų
Vilniaus ritualinių paslaugų bendrovės „Nutrūkusi styga“ komercijos direktorius Žilvinas Tumosa sakė, jog vykti į užsienį pargabenti Lietuvos piliečių palaikų tenka 5–6 kartus per metus. Dažniausiai tai būna Didžioji Britanija, Airija, Vokietija. „Sunku pasakyti kainą ar kelionės trukmę. Labai problemiška pargabenti palaikus iš Belgijos. Tai užtrunka nemažai laiko, nes šioje Europos Sąjungos šalyje yra daugiausiai biurokratijos. Sudėtinga būna tvarkyti dokumentus ir Ispanijoje, nes pas juos įprasta viską daryti atidėliojant – „manjana“ („rytoj“). Dėl to atidėliojimo visas procesas smarkiai užsitęsia“, – pasakojo Ž. Tumosa.
Direktorius atskleidė, jog iš užsienio tenka pargabenti dėl įvairiausių priežasčių mirusių lietuvių – nuo žuvusiųjų avarijose iki perdozavusiųjų narkotikų. Dažniausiai tai būna jauni 20–25 metų amžiaus lietuviai.
Jau daugiau kaip 12 metų iš užsienio šalių lietuvių palaikus parvežantis klaipėdietis Valdas Čeponis taip pat teigia, jog dažniausiai tenka vykti į tas šalis, kuriuose uždarbiauja daugelis iš Lietuvos išvykusiųjų. „Šis darbas iš tiesų labai sudėtingas. Reikia sutvarkyti begales dokumentų, žinoti kiekvienos šalies įstatymus. Teko vykti ir į Ameriką, Afrikos valstybes. Galiu pasakyti, jog pargabenti iš Airijos palaikus labai brangu – reikia mokėti už 3 keltus. O štai Skandinavijos šalyse daug kas atliekama nemokamai. Apskritai kainą galima paskaičiuoti taip – kas kiek pas mus kainuoja litais, tas užsienyje – eurais, – atskleidė verslininkas. – Pavyzdžiui, specialus transportavimui skirtas cinkuotas karstas pas mus kainuoja nuo 500 iki 1000 eurų. Kokioje Ispanijoje tokio karsto kaina tik prasideda nuo 1000 eurų“.
V. Čeponis teigė, jog turint reikalingą pinigų sumą, nereikia niekuo daugiau rūpintis – tereikia parašyti įmonei įgaliojimus, sumokėti pinigėlius ir laukti į Lietuvą karste grįžtančio artimojo. „Nėra jokio tikslo į palaikų pargabenimo kelionę vežtis ir mirusiojo artimųjų. Jie parašo mums įgaliojimus, o mes viską sutvarkome nuo A iki Z“, – sakė V. Čeponis.
Pirma palaidoja, tada sulaukia pinigų
Taigi tam, kad viskas būtų sutvarkyta „nuo A iki Z“, reikalingos nemažos pinigų sumos. O tokių sumų dažniausiai neturi senyvo amžiaus žmonės, netekę vaikų, ar šeimos, netekusios dirbti išvykusio tėvo ir šeimos maitintojo.
Kauno savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus sako, jog valstybės skiriama parama iš tiesų gana kukli. „Pašalpa nėra didelė, tačiau ir jos reikia netrumpai palaukti. Būna taip, kad žmonės artimąjį jau būna parsivežę ir palaidoję, o tik tada sulaukia valstybės paramos. Apskritai jai gauti reikalinga krūva popierių“, – sakė G. Jankus.
Finansinė valstybės parama prieš kurį laiką buvo kilstelėta nuo 4000 iki 7020 litų. Norintieji gauti šią paramą turi pateikti visus reikalingus dokumentus – mirties liudijimą, palaikų parvežimo išlaidų ataskaitą, ataskaitas apie gaunamas pajamas ir turimą turtą. Tik gavusi šiuos dokumentus ir įsitikinusi, jog vieno šeimos nario pajamos nesudaro daugiau kaip 855 litų, savivaldybė kreipiasi į Finansų ministeriją. Kol ministerijos skirti pinigai per savivaldybę pasiekia prašiusįjį, praeina nemažai laiko, nes maždaug mėnesį trunka išsiaiškinti, ar miręs lietuvis nebuvo apsidraudęs jokioje draudimo kompanijoje.
Paprastės pervežimo tvarka
2008 metų vasario mėnesį Strasbūre Lietuva pasirašė tarptautinį susitarimą dėl palaikų pervežimo. Pagal šį susitarimą prisijungusios valstybės privalo paskirti instituciją, kuri išdavinėtų numatytos formos palaikų pervežimo dokumentus. Toks dokumentas gali būti išduodamas tik įsitikinus, kad nėra pažeisti epidemiologiniai reikalavimai ir kad karstuose nebus gabenama kontrabanda ar kiti draudžiami daiktai.
Ratifikavus šią sutartį, žymiai palengvėtų palaikų pervežimas, o kol kas įmonės ir asmenys, gabenantys palaikus iš užsienio valstybių, turi gauti Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos leidimą palaikus parvežti į Lietuvą. Tai padaryti ypač sudėtinga, kai Lietuvos pilietis gyvybės netekęs tokioje šalyje, kur konsulato ar konsulinės įstaigos nėra. Yra ir tokių valstybių, kurios reikalauja leidimo net jeigu palaikai tik gabenami per jų teritoriją tranzitu.
Numatoma, kad Lietuvoje tokius leidimus išduos Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
