„Čia buvo arklidę apie šitą vietą, ir matyt tas arkliukas tą ligą gavo ir nudvėsė. Vietoj palaidojo, užkasė, o paskui matyt, kad žmonės žinotų, tai apstatė tokį kaip paminklą“, – sakė vietinis gyventojas Stasys Sauliūnas.
Šio sklypo savininkė su žurnalistais kalbėti nepanoro, ji teigia, pirkdama žemę nenumaniusi, jog joje tūno juodligės užkratas. O štai gyventojai išvydę, jog čia jau vyksta darbai – lyginamas sklypas ir ruošiamasi statyboms – ne juokais išsigando.
Tam ir būtini anot kauniečio Stasio „paminklai“, kad užkratas neplistų – mat šią ligą sukeliančios bakterijų sporos, žemėje išlieka gyvybingos šimtą ir daugiau metų, o žmogui – ši liga gali būti mirtina. Dar neseniai pasaulyje paniką kėlę siuntinėjami juodligės milteliai.
„Grėsmė yra didelė, tai yra ypač pavojinga užkrečiamoji liga, naudojamas sukėlėjas kaip biologinis agentas gali būti, bet iš tikrųjų pats sukėlėjas kelia grėsmę tą, kad gali sukelti net kelias ligos formas, priklausomai koks užsikrėtimo būdas, gali būti žarnyno infekcija, plaučių forma, arba vadinama buboninė odos forma“, – sakė Visuomenės sveikatos centro atstovė Orina Ivanauskienė.
Nors šalia juodligės židinio statybos ir leidžiamos, pačią laidojimo vietą griežtai draudžiama kasinėti šimtmetį.
„Faktiškai jie turi būti aptverti arba kitaip pažymėti, kad ten yra juodligės židinys ir kad ten nebūtų atliekami jokie kasinėjimo darbai, jokie ten vandens ieškojimai, vandentvarkos ir panašiai būtent toje vietoje“, – teigė Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas.
Aleksote dar pernai būta ir lentelės skelbiančios apie juodligės židinį, tačiau šiemet ji mįslingai dingus, mėtosi tik mažytis stop juostos gabalėlis. O apie grėsmę keliančią palaidojimo vietą – liudijantys masyvūs blokai technikos jau aptrupinti.
„Tie ženklai turės atsirasti ir tai yra įpareigota padaryti dabartinė sklypo savininkė ar savininkas. Nes tas sklypas kaip vieta juodligės žymima dar nuo 1960 m. , bet pagal visus reikalavimus dar turi praeiti nemažai laiko, ir tie jūsų paminėti blokai turi išlikti, bet negana to turi būti ir pažymėta“, – sakė Civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus.
Tačiau jokių lentelių nė su žiburiu nerasi ir kitose pavojingose vietose, kur palaidoti nuo juodligės nugaišę gyvuliai. TV3 žurnalistams aplankius kelias tokias vietas Kauno mieste, jokių įspėjamųjų ženklų nerasta.
Štai Gruodžio g. jau seniai virš tos zonos veikia muzikos mokykla, o Lakūnų plente žmonės sako net negirdėję apie juodligę, Pienių gatvėje pavojingą židinį mena betoninis kvadratas, tik ir tas žole apžėlęs. Tad iki nelaimės čia kaip sakoma, vos šešios pėdos po žeme.
„Kiekvienas sukėlėjas turi būti nukenksmintas, nes jis turi tą vegetacinę formą, kada sukelia ligą – ir kadangi jeigu visas tas sukėlėjas gerai nukenksmintas, kaip sakyt gerai palaidotas – gali būti deginimass gali būti cheminiai vaistai – jokio pavojaus kaip ir nėra“, – teigė O. Ivanauskienė.
Tačiau kaip laidota prieš pusšimtį ir daugiau metų- sunku nustatyti. O štai visoje Lietuvoje geologijos tarnybos duomenimis tokių juodligės židinių apie pusketvirto šimto, ketvirtadalis jų Kauno apskrity.
Pastarąjį kartą mūsų šalyje juodlige žmonės sirgo1974-aisiais, o štai gyvuliai prieš du dešimtmečius. Tačiau šią vasarą ši pavojinga liga drebino Prancūziją – juodligė galvijus guldė net 28 ūkiuose.
