Prieš kurį laiką Vokietija, sulaikiusi kvapą, stebėjo neeilinę dramą. Teismas pasigailėjo garsios vokiečių merginų grupės „No Angels“ narės Nadjos Benaisos (28 m.) – už tai, kad užkrėtė vieną iš savo partnerių žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), ji gavo lygtinę bausmę. Mėginimų užkrėsti kitą asmenį ŽIV yra buvę ir Lietuvoje.
Apkrėtė šimtus partnerių
Grupės „No Angels" narė buvo suimta, kai policijai kilo įtarimai, jog atlikėja užkrėtė savo partnerį ŽIV. Netrukus buvo nustatyta, kad N. Benaisa turėjo seksualinių santykių su trimis vyrais ir jų neįspėjo, kad yra užsikrėtusi. Žiaurus dainininkės poelgis išaiškėjo, kai vienas jos partneris po intymių santykių su dainininke pasitikrinęs sužinojo, jog yra užsikrėtęs ŽIV.
Pati Vokietijos popmuzikos žvaigždė teisme prisipažino nepasakiusi savo partneriams, jog yra užsikrėtusi ŽIV, ir santykiavusi su jais nenaudodama jokių apsaugos priemonių.
„Man nepaprastai gaila“, – tepasakė N. Benaisa, kuri sužinojo, kad serga ŽIV, dar 1999 metais. Moteris tikino, jog neperspėjo savo partnerių bijodama, kad tai gali pakenkti jos karjerai.
Nors N. Benaisai grėsė nuo 6 mėnesių iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, Vokietijos Darmštato miesto teismas jos pasigailėjo ir skyrė 2 metus lygtinai. Beje, prieš metus duodama interviu, dainininkė prisipažino, jog būdama 14 metų buvo įnikusi į narkotikus, ir pasakojo, jog yra ŽIV nešiotoja. Tąkart N. Benaisa atviravo, jog jaučiasi kaip „pažymėtoji“, tačiau jos gyvenimo trukmės perspektyvos yra normalios.
Na o Suomijos teismas Aki Hakaraineną (26 m.) nuteisė 10 metų kalėti už tai, jog jis sąmoningai užkrėtė 5 moteris ŽIV ir lytiškai santykiavo nenaudodamas apsaugos priemonių su mažiausiai dar 14 merginų. Dėl A. Hakaraineno mėginimų užkrėsti ŽIV į teismą kreipėsi 21 moteris, tačiau priimtoje kaltinamojoje nutartyje teismas pripažino, kad dviem atvejais įrodymai buvo nepakankami. Nuteistasis taip pat pripažintas kaltu dėl vieno išžaginimo.
Kamčiatkos Petropavlovske (Rusija) nuteista devintokė, kuri taip pat sąmoningai užkrėtė ŽIV savo seksualinius partnerius. Bent dviem iš septyniolikmetės meilužių buvo diagnozuotas ŽIV. Milicijai ji prisipažino turėjusi apie 30 įvairaus amžiaus vedusių ir nevedusių partnerių iš Jelizovo, Kamčiatkos Petropavlovsko ir kitų miestų. Merginai už tyčinį užkrėtimą ŽIV skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
O štai Lenkijoje prostitutė Magdalena L., būdama ŽIV nešiotoja ir dirbdama net penkiuose prabangiausiuose Varšuvos viešnamiuose, galėjo užkrėsti net kelis šimtus vyrų. Apie tai, jog yra ŽIV nešiotoja, mergina žinojo nuo 2006 metų, kadangi buvo viena iš Lenkijoje politinio prieglobsčio paprašiusio kamerūniečio Simono Molo aukų. Šis juodaodis vaikinas, kuriam iškelta baudžiamoji byla, sąmoningai užkrėtė ŽIV mažiausiai 11 moterų.
Magdalena L. šiuose viešnamiuose, kurių lankytojai buvo daugiausia verslininkai, dirbo praėjusiais metais nuo rudens iki metų pabaigos. Vyrai už sekso paslaugas jai mokėdavo po 150 zlotų. Nustatyta, jog per tą laiką Magdalena L. turėjo lytinių santykių su maždaug 220 klientų.
Švirkštas su užkrėstu krauju
Lietuvos teismuose irgi buvo nagrinėjamos kelios bylos dėl bandymo užkrėsti ŽIV.
Iš Panevėžio kilęs Klaipėdos gyventojas Žanas Stepanovas (39 m.) pats ŽIV nesirgo, tačiau tam, kad atkeršytų buvusiai sugyventinei, sugalvojo negirdėtą keršto planą – su juo vėl gyventi nepanorusią Svetlaną Golubovskają (24 m.) užkrėsti ŽIV. Pirmiausia jai grasino išžaginti, sužaloti, nužudyti ir net rodė vietą, kur ją užkas. Kai tokios „priemonės“ nepadėjo, nutarė, jog laikas veikti „rimčiau“. Prisiminęs vieną pažįstamą, užsikrėtusį ŽIV, paprašė švirkšto su užkrėstu krauju. Pats už vagystes, išžaginimą, turto sužalojimą ir kitus nusikaltimus teistas Ž. Stepanovas smeigti moteriai, auginančiai mažametį vaiką, užkrėstu švirkštu nenorėjo, tad paprašė gero draugo Ričardo Urbučio (31 m.) tai padaryti už jį. Šis taip pat ne kartą teistas klaipėdietis nesispyriodamas sutiko. Kai pirmą kartą iš pasalų užpulti moters ir įvykdyti kraupų planą nepavyko, bendrininkai rankų nenuleido. Nutarė palūkėti geresnės progos ir bandymą pakartoti.
Tokia proga pasitaikė vieną gegužės rytą. R. Urbutis, pasislėpęs prie S. Golubovskajos namo laiptinės, laukė, kol moteris išeis į lauką. Vos pasirodžiusią puolė su švirkštu, tačiau vikri mergina įpuolė į automobilį, užrakino jo dureles ir paspruko.
Klaipėdos apygardos teismas už pasikėsinimą užkrėsti moterį ŽIV virusu Ž. Stepanovui skyrė pusseptintų metų nelaisvės, o R. Urbutį išteisino. Nustatyta, kad jis Ž. Stepanovui talkinti apsiėmė iš baimės, tačiau vykdyti nurodymų net neketino.
Beje, mūsų šalies Baudžiamasis kodeksas kito asmens apkrėtimą ŽIV traktuoja kaip sunkų sveikatos sutrikdymą ir numato bausmę iki 10 metų.
Grasino užkrėsti pardavėją
Praeitų metų pabaigoje taip pat Klaipėdoje kaukėtas ir peiliu apsiginklavęs plėšikas patykojo, kai maisto prekių parduotuvėlėje nebebuvo pirkėjų, ir įsiveržęs užpuolė pardavėją. Jis suriko, kad esąs sergantis AIDS ir galintis moterį apkrėsti, jeigu ši nepaklusianti jo nurodymams. Tačiau pardavėja sugebėjo nuo užpuoliko pabėgti, o šis, nugvelbęs parduotuvės dienos uždarbį, paspruko.
Pareigūnų sučiuptas plėšikas buvo nubaustas tik už plėšimą, mat prisipažino melavęs sergantis nepagydoma liga tik norėdamas pagąsdinti pardavėją.
Įspėjimo laiškai melavo
Prieš kurį laiką gandai apie galimą ŽIV pavojų buvo skleidžiami ir virtualioje erdvėje. Laiškas, kuriame buvo patariama saugotis viešose vietose specialiai paliktų infekuotų adatų, buvo masiškai siuntinėjamas daugeliui interneto vartotojų. „Būkite labai atsargūs! Pasirodo, tokie dalykai dedasi ir Vilniuje. Prieš keletą savaičių viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo ant krėslo ir pajuto adatą. Atsistojusi pamatė adatą, įsmeigtą kėdėn, ir raštelį su užrašu: „Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV.“ Laiške buvo prašoma jį išsiųsti kuo daugiau žmonių ir taip įspėti juos apie „gresiantį pavojų“. Tačiau netrukus laiškai liovėsi plitę – paaiškėjo, jog jų sėjamas išgąstis neturėjo jokio pagrindo. Nustatyta, jog istorijos išgalvotos, o tekstas tiesiog nukopijuotas nuo svetur sklandžiusio panašaus laiško.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras patikino, jog tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai, įsidūrus injekcine adata, užkrėsta šiuo virusu, tėra vos 0,3 procento. Vadinasi, iš 1000 įsidūrusių žmonių užsikrėsti turėtų 3. Kasmet į Lietuvos AIDS centrą kreipiasi apie 50 asmenų, kurie atsitiktinai įsidūrė adata, tačiau kol kas neregistruota nė vieno tokiu būdu ŽIV užsikrėtusio asmens.
Daugėja tolerancijos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius docentas Saulius Čaplinskas patikino nežinantis nei vieno atvejo, kai sergantysis ŽIV sąmoningai užkrėstų kitą asmenį lytiniu būdu. Užsikrėtę ŽIV asmenys su savo lytiniu partneriu turi naudoti apsaugos priemones – prezervatyvus – bet kokių lytinių santykių metu. Medikai taip pat rekomenduoja, kad ŽIV užsikrėtęs asmuo, apie tai, jog serga ŽIV, perspėtų ne tik savo partnerį, bet ir šeimos gydytoją.
S. Čaplinskas teigė, jog sergantiesiems ŽIV arba AIDS Lietuvoje periodiškai atliekami virusologiniai ir imunologiniai tyrimai. „Ligos gydymas iš tiesų yra labai brangus. Per metus vienam asmeniui kainuoja 26 000 litų, tad gydymas skiriamas ne iš karto, vos užsikrėtus, o vėlesnėse stadijose pagal klinikinius ir laboratorinius rodiklius. Visi ŽIV užsikrėtusieji yra valstybės apdrausti, todėl visas sveikatos priežiūros paslaugas turi gauti nemokamai", – sakė S. Čaplinskas.
Dauguma užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje yra intraveninių narkotikų vartotojai. Dėl to Lietuvos gyventojai ŽIV infekciją ir užsikrėtusiuosius ŽIV pirmiausia tapatina su narkotikų vartotojais ar net su jų nusikalstama veikla. „Esant tokiai situacijai ir kalbant apie toleranciją, yra sunku pakeisti visuomenės nuostatas, – sakė S. Čaplinskas. – Tiesa, pastebima, kad tolerancijos daugėja. Čia svarbų vaidmenį vaidina patys ŽIV infekuotieji. Tačiau ŽIV užsikrėtusiųjų, norinčių atvirai Lietuvoje pasisakyti viešumoje, yra tik vienetai“.
Tik faktai:
Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija kaip užkrečiamoji liga žinoma nuo 1981 m. Pasaulio sveikatos organizacija ŽIV infekciją pavadino pirmąja žmonijos istorijoje pandemija, nes ši liga išplitusi visuose žemynuose.
Kasdien maždaug 14 000 asmenų pasaulyje užsikrečia ŽIV. Negydomi užsikrėtusieji ŽIV pasmerkti mirčiai nuo įgyto imunodeficito sindromo (AIDS).
Vaistus geriantis ŽIV infekuotasis iki 95–99 proc. sumažina tikimybę perduoti infekciją.
2009 metais Lietuvoje užregistruota 180 naujų ŽIV infekcijos atvejų. Atitinkamai 2008 m. – 95, 2007 m. – 106, 2006 m. – 100, 2005 m. – 120. Daugiausiai – Vilniuje ir Klaipėdoje, mažiausiai – Marijampolėje (1).
Pagal galimą užsikrėtimo būdą 65 proc. ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami
švirkščiamuosius narkotikus, 18,9 proc. – per heteroseksualius lytinius santykius, 5 proc. – per homoseksualius lytinius santykius, 11,1 proc. – užsikrėtimo būdas nežinomas.
Dėl viruso sukelto įgyto imunodeficito sindromo (AIDS) pasaulyje jau mirė apie 2,1 milijono žmonių, įskaitant 330 000 vaikų.
Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį (nuo 1988 m. iki šių metų balandžio 1-osios) Lietuvoje AIDS diagnozuota 213 žmonių.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
