Skulptorė 1969 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1970–1986 m. dirbo Vilniaus vaikų dailės mokyklos mokytoja, nuo 1988 m. buvo Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytoja, nuo 1998 m. – profesorė.
Kūrybai įtakos turėjo tautodailės medžio ir metalo skulptūrinė plastika, senovės baltų, senovės kinų, japonų, majų, ikikrikščioniškoji Europos kultūra. Skulptūroms dažniausiai naudojamas granitas, bronza, medis, terakota.
Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų, paminklų, smulkiųjų formų skulptūrų, skulptūrinių portretų (skulptorius R. Daugintis), fontanų, antkapinių paminklų (tėvams Kelmės kapinėse, 1984 m.), medalių („Lietuvos karikatūra – 80“). Kūriniams būdinga monumentali raiška, skulptūrinių formų darna, konstruktyvumas, raiškus siluetas, apibendrintos formos, epiškumas.
Nuo 1972 m. dalyvavo parodose, skulptūros simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje (JAV, Japonija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Latvija, Vengrija). Individualios parodos: Vilniuje 1986 m., su Š. Šimulynu, 1988 m., 1992 m., 1994–1996 m., 1998 m., 2004 m., Panevėžyje 2001 m., Šiauliuose 2002 m., Rygoje 2008 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, užsienio šalių muziejai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
