2012 birželio 8 d. staiga mirė kompozitorius, muzikologas ir pedagogas Vladas Švedas.
Kaip visuomet pasipuošęs, ryšėdamas tautiniu kaklaraiščiu pastarosiomis savaitėmis Vladas Švedas ne kartą lankėsi Vilniuje: rūpinosi autorinės muzikos valanda Vilniaus arkikatedroje (numatyta lapkričio 11 dieną), biusto pastatymu kompozitoriui Jonui Dambrauskui Kauno valstybinio muzikinio teatro skverelyje... Paskutinis kompozitoriaus skambutis ketvirtadienį buvo itin džiaugsmingas: programa sudaryta, su atlikėjais sutarta, Kultūros ministras pritarė Jono Dambrausko atminimo įamžinimui, žadėjo padėti... Sutikęs, kad laiko viskam pasirengti dar labai daug, kompozitorius dalinosi kūrybiniais sumanymais ir skubėjo į sodybą kurti simfonijos...
Šeštadienį sulaukėme liūdnos žinios: jis išėjo...
Vlado Švedo muzikos stilistikai didelės įtakos turėjo gimtosios Dzūkijos dainos, lietuvių folkloro studijos Muzikos akademijoje, taip pat M. K. Čiurlionio kūryba ir pasaulėjauta. Tačiau kompozitorius domėjosi ir moderniomis XX a. muzikos kryptimis, todėl jo kompozicijose aptinkamos įvairios komponavimo technikos. Vlado Švedo kūryboje vyrauja Tėvynės ir tautos, jos praeities tema, religiniai filosofiniai apmąstymai. Tarp svarbiausių kompozitoriaus kūrinių – operos „Kauko sakmė“, „Gėlių mergytė“, sceninė poema „Vilties ir skausmo psalmės“, 13 simfonijų, koncertai įvairiems instrumentams , vokalinės simfoninės poemos, kantatos, oratorijos ir daugybė kamerinių instrumentiniai bei vokalinių kūrinių.
Vladas Švedas gimė 1934 m. balandžio 2 d. Dubičių kaime, Varėnos rajone.
Pažintį su muzika pradėjo Panevėžio berniukų gimnazijoje. Čia mokydamasis grojo pučiamųjų orkestre, kompozitoriaus Antano Belazaro paskatintas sukūrė pirmuosius kūrinėlius. 1953-1958 metais studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, prof. Jadvygos Čiurlionytės vadovaujamoje folkloro katedroje. 1965 metais baigė kompozicijos studijas Lietuvos muzikos akademijoje pas prof. Julių Juzeliūną. Prof. Jadvygos Čiurlionytės skatinamas tyrinėjo lietuvių muzikinio folkloro ypatumus, parašė šia tema dvi monografijas.
V. Švedas dėstė muzikos teorijos disciplinas Panevėžio aukštesniojoje muzikos mokykloje ir, nuo 1967 m. apsigyvenęs Kaune, Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar konservatorija), buvo šios mokyklos muzikos teorijos skyriaus vedėjas. Vėliau vadovavo Kauno menininkų namams, o 1982-1985 metais buvo M. ir K. Petrauskų memorialinio muziejaus direktoriumi. Nuo 1990 m. atsisakė visų pareigų ir dirbo vien kūrybinį darbą.
Kompozitorius V. Švedas daug jėgų skyrė ir muzikinei švietėjiškai veiklai: rengė autorinius koncertus-paskaitas Lietuvos miestuose ir miesteliuose, koncertų ciklą "Pro memoria", skirtą Kauno kompozitorių kūrybai, koncertų-susitikimų ciklą "Šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių portretai". Švedo pastangomis Kaune memorialinėmis lentomis buvo pažymėti namai, kuriuose gyveno kompozitoriai Juozas Indra, Juozas Pakalnis, Teodoras Brazys, sutvarkyti kompozitorių Juozo Gruodžio, Stasio Šimkaus, Juozo Pakalnio, Česlovo Sasnausko antkapiniai paminklai ir kapai. Vladas Švedas redagavo ir instrumentavo Pakalnio, Sasnausko, Banaičio bei kitų kompozitorių simfoninius ir chorinius kūrinius.
Muzikologų ir kultūros istorikų kompozitorius V. Švedas vadinamas šiuolaikinės moderniosios lietuvių muzikos etalonu. Vieniems V. Švedo kūryboje skamba kosminė muzika, kiti susipinančių, pasikartojančių garsų paletėje išskiria lietuviškas spalvas ir prieštaringo šių dienų pasaulio konstrukcijas. Kompozitorius sakydavo modernizmo ėmęsis kaip rezistencijos, į kurią jauną studentą nukreipę jo mokytojai, muzikologai ir kompozitoriai, tarpukario metais baigę mokslus Vakarų Europos universitetuose.
Visą V. Švedo simfoninės muzikos kūrybą Lietuvoje atliko Juozo Domarko ir Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Graži bičiulystė kompozitorių siejo su Kauno valstybiniu choru ir jo meno vadovu Petru Bingeliu. Kamerinius kūrinius mielai atliko įvairių kartų žymiausi Lietuvos atlikėjai.
Atsisveikinimas su velioniu Kaune, birželio 10 d. (sekmadienį) nuo 11 val.
Laidojimo namuose „Užuojauta“ (Sąjungos aikštė 3, Kaunas)
Laidotuvės Petrašiūnų kapinėse birželio 11 d. 15 val.
