Su Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (ŠDPS) atstovais pirmadienį susitikusi švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė jų planų dėl piketo nepakeitė.
"Mes šiandien iš ministrės neišgirdome, ko norėjome", - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė LŠDPS pirmininkas Aleksas Bružas.
Jo teigimu, "aktualius klausimus aptarti" pakvietusi ministrė teigė, kad susitarimai tarp Švietimo ir mokslo ministerijos ir LŠDPS yra vykdomi, tačiau A.Bružas sakė su tokiais teiginiais nesutinkantis.
"Susitarimai jau seniai pasirašyti, tačiau švietimo sistema neišbrenda iš chaoso. Mums aiškinama, kad socialinis dialogas vyksta, tačiau kaip jis vyksta, jeigu šiandien pirmą kartą po 8 ar 9 mėnesių mes susidome prie vieno stalo pasikalbėti", - klausė LŠDPS pirmininkas.
Profsąjungos Žemaitijos regiono pirmininkas Eugenijus Jesinas toje pačioje spaudos konferencijoje pastebėjo, kad ministrė giriasi tuo, kas padaryta pernai ar jos pirmtakų.
Po susitikimo išplatintame pranešime ministrė teigia, kad LŠDPS atstovai nepateikė jokių konkrečių reikalavimų.
"Mes ir toliau laukiame konstruktyvių pasiūlymų, kaip plėtoti mūsų dialogą, siekiant konkrečių tikslų. Manau, kad tik geranoriškas, atviras, pasitikėjimu pagrįstas bendradarbiavimas leis pasiekti geriausių rezultatų", - pranešime cituojama ministrė.
Piketą rengianti Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (ŠDPS) sako nebetikinti švietimo ir mokslo ministrės pažadais bendradarbiauti. Ji kaltina Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) nevykdant įsipareigojimų gerinti darbo sąlygas ir neatsisako planų trečiadienį rengti protesto akciją.
Planuojama, kad pikete prie Švietimo ir mokslo ministerijos trečiadienį gali būti 200-400 dalyvių.
Kaip anksčiau BNS yra sakęs E.Jesinas, protestuojama prieš ministerijos pažadų nevykdymą.
"Pernai lapkritį mes pasirašėme susitarimą, kur Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo gerinti mokytojų darbo sąlygas ir darbo apmokėjimą, mažinti vaikų skaičių klasėse. Su tryliktąja Vyriausybe mes buvome sutarę, kad mokytojų darbo užmokesčio kėlimas vyks planingai, o ne atsitiktine tvarka. Tam lėšų yra, nes mažėja mokinių skaičius, bet tos lėšos panaudojamos neaišku kam", - sakė E.Jesinas.
Nepatenkinti naujos pedagogų apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programa profsąjungininkai reikalauja patikslinti ir suderinti ją su profesine sąjunga. Švietimo darbuotojai taip pat pageidauja, kad išeitinės pašalpos, kompensacijos būtų mokamos ne iš švietimo įstaigos, bet iš savivaldybės ar valstybės biudžeto.
Taip pat reikalaujama peržiūrėti bei keisti vadinamojo mokinio krepšelio sudarymo metodiką, mokinių žinių vertinimo sistemą.
Profsąjungininkai tikina, kad būtina reglamentuoti švietimo įstaigų vadovų darbo kadenciją bei taikyti rotacijos principą ir reikalauja pradėti įgyvendinti 2006 metų birželio mėnesį priimtą Seimo rezoliucijos "Dėl Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimo" nuostatas.
Anot profsąjungos, švietimo įstaigų darbuotojai bei mokiniai turėtų būti privalomai draudžiami nelaimingų atsitikimų socialiniu draudimu, nes "tarp mokinių vis dažniau plinta nevaldomas elgesys, neretai besibaigiantis smurtu mokytojų atžvilgiu".
2006 metų lapkričio 10 dieną tarp ŠDPS ir ŠMM įvairiems klausimams spręsti buvo priimtas susitarimas ir sudarytos penkios darbo grupės, tačiau, pasak E.Jesino, ministerija šias derybas tik imitavo ir mokytojai rezultatų nesulaukia.
Pedagogų profesinė sąjunga protesto akcijomis savo problemas sprendė ir anksčiau. Pastarąjį kartą 2005 metais paskelbus apie ketinimą streikuoti buvo pasirašytas susitarimas su ŠMM dėl darbo sąlygų gerinimo ir atlyginimų kėlimo ir streikas neįvyko.
