Lietuvoje jau registruoti 2785 nuo karo pabėgę ukrainiečių vaikai, jie pradeda mokytis Lietuvos ugdymo įstaigose, sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Vaikai eis į mokyklas, mokytojai pasiruošę
„Atvykstančių vaikų skaičius auga, šiandien turime jau ne tokį mažą skaičių – 2785 vaikai iki 18 metų, kurie registravosi Lietuvoje. Jiems esame pasirengę suteikti ugdymą“, – aiškino ji.
Pasak jos, tam pasirengę „visi ugdymo lygmenys“.
„Žinoma, labai svarbus formalus ugdymas, tačiau dar svarbesnis – adaptacinis periodas. Mes raginame mokytojus, mokyklas pirmiausia atsižvelgti į vaikų psichinę sveikatą. <...> Tuomet jau po truputį integruosime į formalųjį ugdymo procesą“, – kalbėjo J. Šiugdžinienė.
Ministrė teigė, kad nemažai vaikų jau šiomis dienomis atėjo į mokyklas. Yra atvykusių ir mokytojų, kurie galės dėstyti, dirbti pedagogų padėjėjais. Taip pat, pagal galimybes, bus leidžiama mokytis ukrainietiškai, pamokas turėtų vesti ukrainiečių pedagogai, kurių čia jau yra apie 170.
Tiesa, pasak ministrės, kai kurie vaikai pradeda mokytis pilnu tempu, kiti dar renkasi užklasines veiklas. To, pasak jos, nori vaikų tėvai, nes planai ateičiai yra skirtingi.
„Vieni planuoja čia likti ilgam, todėl mokosi kalbos, kiti tikisi grįžti namo geitai, todėl nori daugiau užklasinės veiklos, psichologų pagalbos vaikams“, – kalbėjo ministrė.
Premjerė: sankcijų poveikis paaiškės po kelių savaičių
Premjerė Ingrida Šimonytė tikino, kad Vakarų sankcijų Rusijai poveikis Lietuvos ekonomikai turėtų būti aiškesnis maždaug po dviejų savaičių. Anot jos, tada ir paaiškės, kokias priemones Vyriausybė galėtų pasiūlyti poveikio švelninimui.
„Vakar prieš Seimo sesiją tarėmės ir Seime su valdančiosios daugumos atstovais ir sutarimas yra toks, kad pirmiausia reikia palikti sau keletą savaičių, dvi-tris iki kovo pabaigos, kad pajustume bent tiek, kad galėtume daugmaž patikimai prognozuoti, kokios ekonominės pasekmės, iš kurių šaltinių ateis ir kokias tuomet priemones galėtų pasiūlyti“, – sakė I. Šimonytė.
„Taip, veikiausiai biudžetas bus atidarytas pavasario sesijoje ir papildomos priemonės labai tikėtinos. Kokios jos bus, priklausys nuo to, kokį poveikį ekonomikai vertinsime kaip patį svarbiausią“, – kalbėjo ji.
Ji sakė, kad šiuo metu yra tokia situacija, jog įvertinti pasekmes ekonomikai daugelio dalykų, nes yra ne tik karo pasekmės, sutrūkinėjusių tiekimo grandinių ir pasikeitusių įprastų verslo sandorių ir ne tik įtakos kainoms.
"Sankcijų poveikis bus ir Vakarų valstybėms, kurios tas sankcijas paskelbė, ir dėl to nėra didelio ginčo ir to nereikia slėpti“, – sakė premjerė.
Ji taip pat teigė, kad Vakarų sankcijos Rusijai ir toliau turi būti griežtinamos.
Propaganda gaus atkirtį
Dėl karo Ukrainoje pratesiant nepaprastąją padėtį Lietuvoje, Vyriausybė kartu siūlo uždrausti ir prokremliškus renginius, mitingus.
„Iš esmės siūlome uždrausti įvairius renginius, mitingus ir panašius dalykus, kuriuose būtų tiesiogiai remiama tai, kas Kremliaus melagingai vadinama specialiąja operacija“, – kalbėjo premjerė.
„Ribą nubrėžti nėra lengva, bet taikyti ribojimą oficialiems (Kremliaus) portalams žodžio laisvės principą sudėtinga, nes tai, kas vyksta jau perspjauna Orvela. <...> Nematau skirtumo tarp Sputnik ir oficialių Kremliaus portalų. <...> Lietuvoje įvairios nuomonės, kol nepasiekia Baudžiamojo Kodekso ribų yra toleruojamos, mes kalbame apie tuos resursus, kurie skirti propagandai skleisti. <...> Taip pat kalbame apie įstatymo pataisas, kai baigsis nepaprastoji padėtis. Tuos pakeitimus (dėl propagandos transliavimo) rengiant dėl redakcijos bus daug daugiau diskusijų, kalbėsime apie įprastą gyvenimą, kurį propagandą bando trikdyti. Kai bus parengtos redakcijos, tai ir pristatys jas, šiandien siūloma drausti renginius, mitingus ir kiktą, kur remiama Kremliaus propaganda“, – kalbėjo premjerė.
Šiuo metu nepaprastojo padėtis yra įvesta iki kovo 10-osios vidurnakčio, ją siūloma pratęsti daugiau kaip mėnesiui – iki balandžio 21-osios.
Pabėgėliams pasirengta
Registracijos centrai nuo karo bėgantiems ukrainiečiams veikia ir Alytuje, ir Marijampolėje, Vilniuje prieš kelias dienas sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tokiuose centruose ukrainiečiai gali pradėti migracijos procedūras, būti laikinai apgyvendinti iki trijų parų. A. Bilotaitės pateiktais duomenimis, Lietuva kol kas pasiruošusi priimti 11 tūkst. ukrainiečių, dar 23 tūkst. žmonių galės priimti asmenys, užregistravę apie 5,7 tūkst. laisvų būstų ukrainiečiams „Stiprūs kartu“ iniciatyvoje.
Asmenims, begantiems nuo karo bus supaprastintas dokumentų gavimas, vos gavę dokumentus galės dirbti ir gaus medicinos priežiūrą.
Pasak jos, į Europą atvykusius ukrainiečius sudėtinga suskaičiuoti, nes jie savarankiškai važiuoja pas artimuosius ir gimines, apsistoja viešbučiuose. Vis dėlto ji įspėja, kad nors dabar karo pabėgėlių antplūdžio nėra, situacija bet kada gali pasikeisti. Šiuo metu yra užsiregistravę virš 3 tūkstančiū pabėgėlių, jų tikrai bus daugiau.
„Niekas negali pasakyti, kad kažkuriuo momentu neįsijungs situacija į visai kitą režimą ir kad mes turėsime labai didelius kiekius žmonių“, – teigė ministrė.
