„Akivaizdu, kad neatidėliotini veiksmai pirmiausia turi būti nukreipti į situaciją Viduržemio jūros regione. Lygiagrečiai turime skirti deramą dėmesį strateginiams sprendimams, t. y. diskutuoti dėl vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemonių. Strateginis požiūris ir planavimas yra prevencija tam, kad vėl nereikėtų imtis naujų neatidėliotinų veiksmų, nes pabėgėlių antplūdžio ir žmonių žūčių mes neišspręsime, šiandien skaičiai kalba patys už save“, – sako S. Skvernelis. Kalbėdamas apie Lietuvos galimybes priimti legalius migrantus jis pabrėžia, jog solidarumas yra vienas iš pagrindinių ES veikimo principų. „Suprantame, kad visos valstybės narės turi prisidėti palengvinant šalių, patiriančių didžiausią migracijos spaudimą, naštą. Lietuva pasiryžusi būti solidari, tačiau pabrėžiame, jog būtina atsižvelgti į realias valstybės galimybes bei savanoriškumo principą. Kiekviena konkreti šalis, įvertinusi savo pajėgumus, gali nuspręsti, kokį skaičių asmenų ji pajėgi priimti, užtikrinti efektyvią jų integraciją“, – tvirtina S. Skvernelis. Ministras pabrėžia, jog ypač svarbu skirti padidintą dėmesį kovoje su neteisėta migracija. „Šioje srityje turime būti ambicingesni, nes kai sistema neveikia, tampame traukos faktoriumi nelegaliems migrantams. Turime siųsti aiškią žinią, kad Europa nėra ta vieta, kur galima be vargo patekti ir gyventi nelegaliai. Turime suvienyti pajėgas kovodami su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, kurioms nelegalų gabenimas yra verslas. Turime juos užkardyti, atimti neteisėtus veiklos įrankius, imtis kitų priemonių, kad ši veikla pagaliau baigtųsi“, – teigia S. Skvernelis. Posėdžio darbotvarkėje įrašyti ir kiti aktualūs klausimai, t. y. ES vidaus saugumo strategijos atnaujinimas bei pažanga įgyvendinant kovos su terorizmu priemones.
