Visą šeštadienį susitikimuose su ūkininkais, žemės ūkio specialistais bei savivaldos atstovais Kauno rajone praleidęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius įtikinėjo, jog padėtis žemės ūkio sektoriuje šiemet bus kur kas geresnė, negu buvo galima spėti vos prasidėjus 2009 metams.
Pasak ministro, jau ištaisytos klaidos, padarytos paskubomis priiminėjant įstatymus, be to, numatyta ir perspektyvinių planų, lemsiančių gerus pokyčius, supaprastinant kol kas pernelyg biurokratišką Europos Sąjungos paramos gavimo tvarką.
Tiesa, į ūkininkų klausimą, kada Vyriausybė susipras suklydusi ir sugrąžins buvusias PVM lengvatas mėsai ar daržovėms, ministras tikslaus atsakymo neturėjo.
Tačiau paguodė dėl mažų supirkimo kainų nerimaujančius pienininkus, siūlydamas jiems prie savo ūkių kurti nedideles pieno perdirbimo įmonėles, gaminti varškę, jogurtą ar ką kitą ir ieškoti, kas ta produkcija prekiaus, neskriausdamas nei savęs, nei pienininko.
"Iš tikrųjų, kol kas Lietuvoje pieno supirkimo kainos - mažiausios Europoje, tačiau pardavimo - didžiausios. Sertifikuotas ūkis jau dabar gali pardavinėti pieną, ir pirkėjams jis nekainuos tiek brangiai, kiek kainuoja kokiame nors prekybos centre. Tuo, įsitikinau, labai sėkmingai verčiasi Lietuvos žemės ūkio universiteto mokomasis ūkis, trečdalį pieno pats parduodantis po 1,70 lito už litrą. Manau, jokio tarpininko tarp pienininko ir vartotojo galėtų nebūti pristatant pieno produkciją į švietimo įstaigų, ligoninių ar kalėjimų valgyklas. Tarpininkai pieno kainą tik padidina, ir tokiais atvejais daugiau biudžeto lėšų prireikia tas valgyklas aprūpinti", - kalbėjo K. Starkevičius, beje, ties Kauno miesto ir rajono riba pats turintis gana nemažą - 200 hektarų - šeimos ūkį.
Kauno rajone registruotų ūkininkų yra veik 3 tūkstančiai, vidutinis ūkio dydis - 17 hektarų, tačiau yra nemažai stambių ūkių, turinčių ir po keletą tūkstančių hektarų žemės.
Pernai Kauno rajono ūkininkai iš vienos karvės vidutiniškai primelžė po 6649 litrus pieno - daugiausiai Lietuvoje. Ministro K. Starkevičiaus teigimu, Kauno rajonas ne dėl šių ar kitų pasiekimų pasirinktas šeštadienio susitikimų vieta.
"Manau, reikia kuo daugiau vietoje kalbėtis su žemdirbiais, aiškintis, kas blogai ar gerai. Todėl kas savaitę būna tokių išvykų, nes kartu su ministerijos, savivaldybių žemės ūkio specialistais norime pasitikrinti, ar einama geru keliu, ar įstatymai, kuriuos Seimas priima ir kuriuos pasirašau, yra tinkami", - Eltai sakė ministras.
Anot jo, būtina ūkininkams kuo geriau paaiškinti apie naujoves - mokesčius, kuriuos nuo šiol privalu mokėti ir žemdirbiams, "nes jų vaikai taip pat mokyklas lanko, o vieno vaiko mokymas per metus valstybei atsieina 5 tūkstančius litų". Būtina paaiškinti apie planuojamą padidinti apleistų žemių mokestį, "nes daug kas prisipirko žemės ūkio paskirties žemės, bet joje duonos neaugina", apie nuo kovo 2 dienos įsigaliosiančią supraprastintą Europos Sąjungos paramos gavimo schemą, "kai nereikės verslo plano ir mažiau bus palikta valdininkams progų susireikšminti bei vilkinti ištisus mėnesius sprendimo priėmimą".
"Kai kas būtent dėl šito ima mane kaltinti žlugdant žemės ūkį, - atviravo K. Starkevičius. - Bet per du mėnesius, kai dirbu ministerijoje, jau supratau: ne visiems ten dirbantiems žmonėms permainos yra priimtinos. Jiems geresnė sena nusistovėjusi tvarka. Užtai ir kyla pasipriešinimas, nes kažkam žlugs verslo planų rengimo biznis ar užsakymai draugų, pažįstamų, giminių firmelėms. Yra ministerijoje darbuotojų, kurie labiau savo reikalais rūpinasi - su tokiais tikrai atsisveikinsime".
