„Kuo didesnė konkurencija, suprantame, kad kainos tokiu atveju mažėja, tai susiję su koncentracijos analize ir su galimybe ateiti investuotojams“,– žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė S. Skvernelis.
Anot jo, viena esminių priemonių – smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas, mažų prekybos įmonių steigimasis bei kelio nuo gamintojo iki vartotojo trumpinimas.
Premjeras sakė nematantis grėsmės gamintojams – jie nuogąstauti neturėtų.
„Gamintojų nuogąstavimas nėra visiškai pagrįstas, bendraujame su ūkininkais ir jie puikiai tą mato, galutinę kainą, ir kokia yra jų nauda, tai iš tiesų jie supranta“,– žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Vyriausybė pavedė ministerijoms ir institucijoms iki 2019-ųjų sausio išanalizuoti maisto kainų tendencijas ir jų priežastis bei kitų metų vasarį pateikti išvadas.
Priemonių plane numatoma parengti tipines sutarčių tarp tiekėjų ir prekybos tinklų sąlygas, įvardinant gerosios ir blogosios praktikos veiksnius. Sutartys būtų analizuojamas, nuolat skelbiami apibendrinti atskirų didžiųjų prekybos tinklų duomenys apie tokios praktikos sąlygų įtraukimą į sutartis.
„Rekomendacinio pobūdžio bet labai svarbios tipinės sutartys, išvengiant galimų papildomų sąnaudų tiekėjui – baudų, įvairių mokesčių papildomų. Tiesiog tos derybinės galios subalansavimas, kad nebūtų reikalaujama, jog prekės būtų tiekiamos tam tikra fiksuota kaina ir nebūtų galima tiekėjui kitiems tinklams arba parduotuvėms tiekti mažesne kaina“, – aiškino premjeras.
Taip pat ketinama išanalizuoti valstybinės žemės, esančios prie prekybos tinklų, panaudojimą ir pateikti pasiūlymus, kaip efektyviau ją panaudoti.
„Yra įvairiausių problemų. Kada buvo statomi įvairūs statiniai, buvo suformuojami žemės sklypai gerokai didesni negu įsigijo arba išsinuomojo vystytojas. Natūralu, kad norėtume persižiūrėti, ar valstybės žemė yra pagrįstai naudojama šiandien“, - sakė S.Skvernelis.
Vyriausybė ketina steigti viešą portalą, kuriame būtų skelbiamos svarbiausių maisto produktų kainos gamybos ir prekybos grandinėje (ūkininkų, perdirbėjų tiekiamos ir skirtinguose prekybos tinkluose parduodamos produkcijos kaina), produktų krepšelio kaina skirtinguose prekybos tinkluose.
„Informacinė sistema, vienokia ar kitokia, leistų labai aiškiai matyti kainų skirtumus. Kainoje labai svarbu atskleisti gamintojo dalį, perdirbėjo dalį, ir prekybininko dalį, tiesiog kad galėtų žmonės stebėti ir vertinti“, – teigė premjeras.
Priemonių plane taip pat ketinama smarkiai sumažinti administracinę naštą smulkiam ir vidutiniam verslui. skatinti maisto produktų tiekėjų kooperaciją, derantis su prekybos tinklais, leisti žmonėms susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio, perkant maisto produktus šeimyninėse parduotuvėse, turgavietėse ir kitose smulkaus ir vidutinio verslo prekybos vietose.
Kartu su „Investuok Lietuvoje“ ketinama skatinti potencialius užsienio prekybos tinklus investuoti Lietuvoje, peržiūrėti prekybos tinklų koncentraciją regionuose, tobulinant dabartinius apribojimus. Planuojama stiprinti Konkurencijos tarybos veiklą ir įgaliojimus, įvertinti vartotojų teisių apsaugos būklę ir parengti pasiūlymus, kaip ją sustiprinti.
Su siūlomomis priemonėmis susiję konkretūs įstatymo projektai turi būti pateikti iki 2019 metų sausio 1 dienos.
