Tai jis kalbėjo susitikime su Europos Parlamento nariais Briuselyje. Tuo metu generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pranešė, kad tyrimą dėl Lietuvos pareigūnų vykdanti Rusija kreipėsi į Lietuvą su teisinės pagalbos prašymu.
„Tai yra precedento neturintis puolimas prieš teismų sistemą ir įstatymo viršenybę, ir nešališkumą“, – Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto posėdyje antradienį sakė E. Jankevičius.
„Esu tvirtai įsitikinęs, kad bet koks išpuolis prieš Lietuvos teisėją ar prokurorą yra išpuolis prieš visą ES“, – pridūrė jis.
Rusija pernai liepą paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, prisidėjusių prie Sausio 13-osios bylos nagrinėjimo. Maskva juos kaltina neteisėtu Rusijos piliečių persekiojimu.
Pasak teisingumo ministro, Rusijai persekiojant Lietuvos teisėsaugos pareigūnus, gali būti apribota jų teisė į laisvą judėjimą, nes Maskva piktnaudžiauja tarptautinėmis nusikaltėlių paieškos sistemomis.
„Jeigu trečioji šalis gali imtis tokių veiksmų prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, nėra jokios garantijos, kad rytoj tokių pačių veiksmų nebus imtasi prieš bet kurį teisėją ar prokurorą bet kurioje ES šalyje“, – kalbėjo E. Jankevičius.
„Šiandien taikiniu tapo Lietuvos teisėjai. Rytoj tai gali būti olandai, tiriantys Malaizijos oro linijų lėktuvo MH17 numušimą Ukrainoje, britai, dirbantys ties byla dėl Skripalių apnuodijimo Solsberyje, ar lenkai, siekiantys galutinai ištirti 2010 metų į Katynę skridusio lėktuvo sudužimą“, – sakė politikas.
Teisinės pagalbos prašymas
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paskelbė, kad Lietuvos prokuratūra šių metų liepos 1 dieną gavo Rusijos teisinės pagalbos prašymą.
E. Pašilis BNS patikslino, kad Rusija paprašė apklausti du asmenis, kurie Sausio 13-osios byloje buvo nuteisti, tačiau Rusijos byloje pripažinti nukentėjusiaisiais.
„Tai įrodo, kad Rusija apie pradėtą tyrimą kalba ne tik viešojoje erdvėje, bet iš tikrųjų ėmėsi veiksmų. Šis prašymas tą patvirtina“, – sakė prokuroras.
Lietuvos teisėjų atstovas Nerijus Meilutis tvirtino, kad Rusijos veiksmai yra politiniai.
Pasak jo, klausimus dėl Rusijos veiksmų bandyta kelti tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse teisėjų organizacijose.
„Jūs manote, tai turėjo kokį nors poveikį Rusijai? Mano atsakymas yra ne. Tai aiškiai patvirtinta, kad Rusija negirdi jokių teisinių argumentų nei iš nacionalinių, nei iš tarptautinių profesinių organizacijų“, – kalbėjo N. Meilutis, dirbantis Kauno apygardos teismo pirmininku.
Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkas Juanas Fernando Lopezas Aguilaras (Chuanas Fernandas Lopesas Aguilaras) pranešė, kad komiteto nariai apsvarstys Lietuvos prašymą perkelti diskusijas dėl teisėjų persekiojimo į aukštesnį lygmenį ir priimti rezoliuciją dėl Rusijos veiksmų.
Posėdyje dalyvavę europarlamentarai reiškė solidarumą su Lietuva.
„Lietuvos teisėjai yra Europos teisėjai, negaliu su tuo nesutikti. (...) Jie turi būti apsaugoti nuo neteisėto išorinio poveikio, kai dirba savo darbą“, – tvirtino politikė iš Maltos Roberta Metsola.
„Jeigu Rusija dabar nesulauks signalo iš ES, kad ES piliečių ir pareigūnų politinis persekiojimas yra nepriimtinas, saugus nesijaus nė vienas ES teisėjas, prokuroras ar teisėsaugos pareigūnas, dirbantis su bet kuria byla, kur Kremlius neigia savo piliečių kaltę“, – sakė europarlamentarė iš Lietuvos Rasa Juknevičienė.
Vilniaus apygardos teismas šiemet kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
