Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas per surengtą spaudos konferenciją akcentavo teigiamus pokyčius socialinėje srityje po to, kai nuo šių metų pradžios įsigalėjo socialinės piniginės paramos sistema. Pasak jo, ši naujovė pranoko visus galimus lūkesčius, kadangi sumažėjo socialinės paramos gavėjų skaičius, išlaidos socialinei paramai bei žmonės ėmė vis mažiau toleruoti tuos, kurie nepagrįstai naudojasi jiems nepriklausančia valstybės parama.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrai Dalius Bitaitis bei Audrius Bitinas tikino, kad žmonės neretai piktnaudžiauja socialine parama, esama tokių atvejų, kai socialinės paramos gavėjai gyvena prabangiai – statosi namus. „Pavyzdžiui, komanda apsilankė vienos šeimos, gaunančios socialinę pašalpą, nurodytoje gyvenamojoje vietoje, o ten statomas namas, trys statybininkai kaip mat puola slėptis“, - pasakojo D. Bitaitis.
„Viena moteris pati papasakojo, kad pašalpa nėra pagrindinės šeimos pajamos, vyras garaže mašinas remontuoja ir šeima kasmet važiuoja ilsėtis į užsienį. Tačiau turbūt daugiausiai atgarsių sulaukė atvejis, kai paramos gavėjas samdėsi namų tvarkytoją", – tęsė viceministras.
Kalbėdamas apie naują sistemą, ministras D. Jankauskas pasakojo, kad jos pagrindinis tikslas – paskatinti darbingus žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, kad valstybės pagalba būtų nukreipta į žmones, kuriems tos pagalbos iš tiesų reikia. Pasak jo, siekiama, kad pašalpos nebūtų traktuojamos kaip “pakaitinė alga“ ar “priedas prie uždarbio“.
SADM siekdama pažaboti piktnaudžiavimą, viešins prasčiausiai su nauja sistema susitvarkančių savivaldybių reitingus. Bandomajame projekte jau sudalyvavo Šilalės, Akmenės, Raseinių, Radviliškio ir Panevėžio savivaldybės, kurios nuo šių metų pradžios skirstė lėšas griežčiau ir įrodė, kad puikiai su viskuo susitvarkė, kadangi šiose savivaldybėse išaugo darbingumas. 2013 metais prie šio projekto prisijungs dar dešimt savivaldybių.
Ministras teigė, kad stengiamasi eiti tokiu keliu, kad savivaldybės pačios apsispręstų pereiti prie naujos tvarkos. Šiuo metu Socialinės pagalbos tarnybos specialistai apsilankė jau vienuolikoje savivaldybių, jie renka informaciją, o po rinkimų bus paskelbtas dešimtukas atsainiausiai lėšas dalijančių savivaldybių. Tarnyba išvykų metu ne tik konsultuoja, bet ir vertina realią situaciją. Kol kas sakyti skelbti rezultatus nebūtų protinga, kadangi vasarą pajūryje yra žemiausias nedarbo lygis, tačiau rudeniop bus tinkamesnis laikas viskam apibendrinti.
D. Jankauskas, atsakydamas į klausimą, kas yra atsakingas už tai, kad socialinę pašalpą ne visada gauna jos nusipelnę asmenys, buvo lakoniškas: „Aš esu asmeninės atsakomybės šalininkas“.
Jo manymu, jei pilietis parašu patvirtina, kad jo pajamos yra vienokios ir prašo socialinės paramos – tai yra dokumentas, kurį priima tam tikri darbuotojai, registruoja ir pan. Pasak D. Jankausko, atsakomybė abipusė, tiek to, kas prašė pašalpos, tiek to, kas priėmė dokumentus. Socialiniai darbuotojai, jo manymu, turi stebėti ir matyti asmenį, kuris gauna pašalpą, dažniau nei kartą į mėnesį.
„Socialinės inovacijos skiriant socialines pašalpas tikrai įmanomos, reikalingas tik noras ir atsakingas požiūris naudojant valstybės biudžeto lėšas“, - pabrėžė ministras.
Viceministras D. Bitaitis teigė, kad individualių atvejų analizė geriausiai padeda atsijoti netikslinius pašalpų gavėjus.
„Pasitaiko atvejų, kai dokumentai tvarkingi, rodos parama iš tiesų priklauso, tačiau nuvykus pas paramos gavėją į namus, pakalbėjus su kaimynais, kartais - šeimos nariais, išaiškėja, kad realybė toli gražu nesutampa su pateiktais dokumentais“, - pasakojo jis.
