Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis praėjusį ketvirtadienį kreipėsi į Generalinį prokurorą, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus ir paprašė skubiai pradėti tyrimą „dėl grėsmingų trukdžių šalies atliekų tvarkymo sistemai kurti“.
Siekia užvaldyti atliekų tvarkymą?
Ministras V.Mazuronis „Valstiečių laikraščiui“ sakė įžvelgiantis interesų grupių daromus „galimai kriminalinius ir korupcinius nusikaltimus“. „Labai noriu sužinoti, ar Generalinė prokuratūra bei STT taip pat ką nors įžvelgia“, – sakė jis.
Be to, pasak ministro, susiklosčiusi padėtis yra tiek pavojinga, kad būtinas ir VSD įsikišimas. „Matau prielaidas, kurios leidžia stambioms finansinėms grupuotėms atliekų tvarkymo sistemą užvaldyti nacionaliniu mastu, – pareiškė jis, – tai kelia grėsmę valstybei. VSD yra kaip tik ta institucija, kuri pajėgi spręsti tokios apimties klausimus ir išaiškinti, kokie procesai vyksta ir kokios verslo struktūros čia veikia.“
Jis nepanoro viešai įvardyti jam įtarimus keliančias interesų grupes ir paliko tai padaryti teisėsaugai. „Galiu pasakyti, kad jei jos užvaldytų atliekų deginimo sistemą, suklibėtų ekonominiai valstybės pamatai, o dėl išaugusių didžiulių mokesčių už atliekų tvarkymą nukentėtų visi Lietuvos gyventojai“, – sakė V.Mazuronis.
Prieštarauja sveikai logikai
Šių metų sausį grupė skirtingoms Seimo frakcijoms priklausančių parlamentarų paskelbė bendrą pranešimą, kuriuo kreipėsi į Vyriausybę, jai pavaldžias institucijas bei visuomenę dėl Vilniaus aplinkos apsaugos departamento išvados, kad atliekų rūšiavimo bei deginimo gamyklos prie Gariūnų galėtų būti statomos be poveikio aplinkai vertinimo. „Tai prieštarauja visuomenės lūkesčiams ir sveikai logikai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Seimo narys Algis Strelčiūnas.
Vilniaus Lazdynų mikrorajone, Jočionių gatvėje, uždarajai akcinei bendrovei VAATC priklausančiame sklype, planuojamos statyti dvi gamyklos – atliekų rūšiavimo ir deginimo. „Įtarimų kelia tai, kad tiek rūšiuoti, tiek deginti ruošiamasi po 250 tūkst. tonų atliekų kasmet, nors faktiškai po rūšiavimo deginti atrinktų atliekų kiekis turėtų sumažėti“, – sakė A.Strelčiūnas, anksčiau dirbęs Lazdynų seniūnu. Jo teigimu, yra pakankamai pagrindo įtarti, kad ruošiamasi deginti atliekas iš užsienio. „Negaliu suprasti ir to, kodėl tokią didelę gamyklą reikia statyti būtinai šalia Vilniaus, – sakė A.Strelčiūnas. – Ji juk skirta visam Vilniaus regionui, tad ar nebuvo galima rasti nuošalesnės vietos?“
„Lietuvoje atliekų tvarkymas pagal ES reikalavimus yra ignoruojamas, o prioritetas teikiamas kenksmingiausiam ir brangiam metodui, kurį atkakliai perša interesų grupė, norinti perimti ne tik Vilniaus šilumos ūkį, atliekų tvarkymą jas deginant, bet ir kitus komunalinius patarnavimus“, – rašoma Seimo narių pranešime spaudai.
Dėl vyraujančių vakarų vėjų, pasak A.Strelčiūno, Vilniaus miesto ir regiono gyventojams toks atliekų tvarkymas galėtų grėsti bakteriologine, virusologine, chemine ir kitokia tarša. „Vilniečiai jau turi karčios patirties, – sakė jis, – už trijų kilometrų veikia „Vilniaus vandenų“ valymo įrengimai, nuo kurių kylantis dvokas pasiekia miestą.“
Europiniai pinigai
Įtempta padėtis šalies atliekų tvarkymo sistemoje susidarė pasisavinant 450 mln. litų ES paramos lėšų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrai sukurti. Ši parama buvo skirta prieš trejus metus, bet ligi šiol iš savivaldybių įsteigtų dešimties regioninių atliekų tvarkymo centrų aštuoniems niekaip nepavyksta išjudinti proceso dėl, anot V.Mazuronio, sunkiai suprantamų priežasčių.
Paklaustas apie deginimo ir rūšiavimo gamyklų statybą vaizdingame Vilniaus pakraštyje, ministras V.Mazuronis atsakė, kad jam taip pat kelia nerimą statytojų užmojai. „Nesuprantu, kam reikia statyti gamyklas, galinčias perdirbti 1,5 karto daugiau šiukšlių nei reikia, – sakė jis. – Manau, teisėsaugos institucijos bus pajėgios atsakyti į šį ir kitus su atliekų tvarkymu susijusius klausimus.“
Arūnas Daugėla
