Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos bando pasidalyti Lietuvos vandenis - taip specialistai aiškina juos apstulbinusius naujus socialliberalo Artūro Paulausko vadovaujamos ministerijos projektus, rašo „Lietuvos žinios“.
Aplinkos ministerija parengė naują Verslinės žvejybos vidaus vandens telkiniuose, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, tvarką. Nors ministerijos specialistai šio kūrinio dar nevadina net projektu, jis jau pristatomas susipažinti įvairioms atsakingoms institucijoms. Pastarųjų atstovai parengtą tvarką vadina aktu, įteisinsiančiu naujosios nomenklatūros pramogas šalies vandenyse.
Nors dabar galiojančiame Mėgėjiškos žūklės įstatyme numatoma, kad verslinės žūklės intensyvumas šalyje palengva turi būti mažinamas, naujoji tvarka numato kitą kryptį. Sodybas paežerėse įsigiję valdžios vyrai ir kiti piniguočiai žuvis niekuo neįsipareigodami galėtų traukti ne tik meškere, bet ir tinklais.
Tokie ministerijos sumanymai džiugina ne visus jos darbuotojus. „Aš iš tiesų tai vertinu skeptiškai, bet mes svarstome įvairias galimybes. Yra visuomenės grupė, kuri pageidauja žvejoti tokiais įrankiais - svarstome ir tai“, - kalbėjo Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.
Pasak jo, projekto, koks jis yra dabar, tvirtinti niekas nesirengia. „Tiesiog dabar pagal Žuvininkystės įstatymą Vyriausybės bus pavesta Aplinkos ministerijai parengti Žvejybos verslinės vidaus vandenyse tvarką“, - sakė V.Graičiūnas.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto docentas Egidijus Bukelskis tokioje situacijoje įžvelgia korumpuotų asmenų norus, nusipirkus sodybą ar gabalą paežerės, apeiti tiek vietos gyventojų, tiek vandens telkiniais besirūpinusių draugijų interesus. „Asmuo, nusipirkęs hektarą žemės, neįgyja jokių privilegijų prieš gamtą, kuri egzistavo iki jo“, - piktinosi gamtininkas.
Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos (MŽPT), jau susipažinusios su Aplinkos ministerijos projektu, nario Romualdo Žilinsko manymu, pateiktos idėjos įgyvendinimu suinteresuotos „pačios viršūnės“. „Tuo suinteresuoti verslininkai, tuo suinteresuota ir naujoji nomenklatūra, remiama Vyriausybės. Įsivaizduokite: negi vos ne visus ežerus apsistatę ponai su meškere žvejos? Ne, užsimetė tinklą, išsitraukė žuvies. Meškerę tik dėl vaizdo įmerkia“, - sakė LŽ pašnekovas.
Jo teigimu, taryba nesirengia pritarti siūlomam projektui - tai jos atstovai ketina pareikšti po Velykų apsilankę pas AM vadovą A.Paulauską.
R.Žilinsko manymu, idėjai plėsti verslinės žvejybos mastą, nors įstatymai numato kitaip, pradžią galėjo duoti praėjusią vasarą premjero Gedimino Kirkilo iniciatyva sudaryta darbo grupė, turėjusi parengti pasiūlymus dėl verslinės ir mėgėjiškos žvejybos vidaus vandens telkiniuose plėtros krypčių.
Nors darbo grupė rekomendavo uždrausti upėse žvejybą versliniais įrankiais, o ežeruose ir mariose pamažėl stabdyti, tam prieštarauti puolė ne tik žvejai verslininkai, bet ir Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijos. Būtent tada esą prabilta ir apie tai, kad „kol kas“ - iki 2013 metų, „kaimo sodybos galėtų kartkartėmis tinkliuką užsimesti“.
„Galiu drąsiai pasakyti: yra sudarytas sandėris tarp Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų. Viskas tvarkoma politiniu pagrindu: žvejybą jūroje pasiima valstiečiai liaudininkai, o gėluosius vandenis - socialdemokratai. Nors A.Paulauskas - ne socialdemokratas, bet tai vis tiek ta pati grupė“, - tvirtino R.Žilinskas.
Jurga Tvaskienė
