Lietuvos krašto apsaugos ministerija teigia, kad ketvirtadienį Rusijos surengtos iš anksto neskelbtos didelio masto karinės pratybos kelia įtampą regione.
„Apgailestaujame, kad Rusija jau kelerius metus nesiskaitydama su kaimynais taiko netikėtų, o dažnai ir itin didelio masto pratybų praktiką. Tai neprisideda nei prie stabilumo, nei prie skaidrumo euroatlantinėje erdvėje“, – BNS teigė Krašto apsaugos ministerijos atstovė spaudai Asta Galdikaitė.
„Taip pat ir šios pratybos, apie kurias nebuvo iš anksto paskelbta, kuria papildomą įtampą su kaimyninėmis valstybėmis bei mažina pasitikėjimą, skaidrumą ir stabilumą regione“, – pridūrė ministerijos atstovė.
Pasak jos, šiuos Rusijos veiksmus atidžiai stebi atitinkamos Lietuvos valstybės institucijos.
Rusija ketvirtadienį pradėjo iš anksto neskelbtas didelio masto karines pratybas keliuose šalies regionuose, įskaitant Vakarų karinę apygardą, besiribojančią su Ukraina ir Baltijos šalimis, pranešė gynybos ministras.
„Šiandien Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado (prezidento Vladimiro Putino) sprendimu pradėtas eilinis iš anksto neskelbtas patikrinimas“, – per televiziją sakė ministras Sergejus Šoigu.
Visiška kovinė parengtis nuo 7 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku paskelbta daliniuose, dislokuotuose Pietų, Centrinėje ir Vakarų karinėse apygardose, taip pat Šiaurės laivyne, aviacijos ir oro desantininkų pajėgų štabuose, nurodė S.Šoigu.
Regionuose, besiribojančiuose su Ukraina ir NATO narėmis Estija, Latvija bei Lietuva, taip pat teritorijoje nuo Uralo kalnų iki Vidurio Sibiro ir 2014-aisiais aneksuotame Kryme karinės pratybos vyks iki rugpjūčio 31 dienos.
S.Šoigu neatskleidė, kiek karių dalyvaus šiuos manevruose.
NATO ir Rusijos santykiai smarkiai pašlijo, kai Maskva 2014 metų kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Rytų Europos valstybės nerimauja galinčios tapti naujais Rusijos agresijos taikiniais.
Per liepą Varšuvoje vykusį viršūnių susitikimą NATO pažadėjo sustiprinti savo Rytų sparno gynybą, kad atremtų didėjančią Rusijos grėsmę. Aljansas sutiko dislokuoti Lenkijoje ir Baltijos šalyse keturis batalionus.
Maskva pasmerkė šį sprendimą, kaltindama, kad NATO stengiasi atremti „nesamą grėsmę“.
Aneksavusi Krymą Rusija sustiprino ten dislokuotą savo karinį kontingentą. Iki aneksijos, pagal susitarimą su Ukraina, Kryme buvo dislokuojamas Rusijos Juodosios jūros laivynas.
Anksčiau šį mėnesį į pusiasalį atgabenta moderniausia Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema S-400.
