Grupelė uostamiesčio politikų, norinčių uždrausti mokyklų valgyklose pašalinių žmonių maitinimą, kaip pagrindiniu koziriu mojavo Švietimo įstatymu. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos teisininkai išaiškino, jog teikti viešojo maitinimo paslaugą mokykloms nėra draudžiama, jei tik tokia paslauga yra numatyta mokyklos nuostatuose.
„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad uždrausti pašalinių žmonių maitinimą mokyklų valgyklose praeitą savaitę užsimojo savivaldybės Kontrolės komitetas, kuriam pirmininkauja Eugenija Odebrecht, kuri, beje, yra ir firmos, valdančios kelis Klaipėdos senamiestyje įsikūrusius restoranus, savininkė.
Remiasi audito išvadomis
E. Odebrecht teigimu, aptarnaudamos ne tik mokinius, mokyklų valgyklos nusižengia Švietimo įstatymui ir iškreipia rinką, sudarydamos nelygiavertę konkurenciją viešojo maitinimo paslaugas teikiantiems verslininkams.
„Tai jau nebėra mokyklinis maitinimas, o viešas. Tai ir paskelbkim, kad jis yra viešas - apmokestinkim nekilnojamojo turto mokesčiu, tegul susimoka pridėtinės vertės mokestį, už elektrą, už vandenį, kitus mokesčius. Čia jų pačių ir Švietimo skyriaus sukurta filosofija, kaip jie ten moka už viską. Bet aš turiu audito medžiagą - nėra net grynųjų pinigų apskaitos, nei kasos aparato - ką nori, tą daro, dirba be kasos aparatų. Jeigu kavinėje būtų tokie pažeidimai, jinai seniai būtų suvalgyta“, - teigė E. Odebrecht.
Beje, į komiteto posėdį, kuriame buvo svarstomas minėtas klausimas, nebuvo pakviesti nei savivaldybės Švietimo skyriaus specialistai, nei už maitinimo organizavimą mokyklose atsakingi asmenys. Pasak Kontrolės komiteto pirmininkės, jai pakanka Vytauto Didžiojo gimnazijos valgykloje savivaldybės Vidaus audito tarnybos atlikto audito išvadų, kuriose užfiksuota aibė grubių teisės aktų pažeidimų.
„Kodėl mes su jais turime kalbėti? Remdamasi audito išvadomis galiu pasakyti, kad direktoriai daro juodą biznį. Tokia netvarka įsigalėjo Švietimo skyriaus aplaidumo dėka, ir miesto valdžia, matyt, tai irgi yra leidusi. Maitinimo organizavimo tvarkos apraše aiškiai parašyta, kad jie gali verstis tik mokinių maitinimu, net mokytojai negali maitintis mokykloje“, - aiškino E. Odebrecht.
Paklausta, ar ji nesupainiojo privačių ir viešųjų interesų, nes pati yra viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų savininkė, politikė teigė atstovaujanti ne savo verslo, o senamiesčio verslininkų, kurie kreipėsi pagalbos, sąjungos interesus.
„Kaip aš galiu nusišalinti būdama pirmininkė? Ir kodėl turiu nusišalinti, jei mokyklos pažeidinėja įstatymus? Jeigu kavinė ar restoranas prekiautų be licencijos, kas būtų? O kad jie aptarnauja pašalinius, kas yra uždrausta, ar tai normalu? Jų motyvas, kad jiems trūksta pinigų ir reikia maitinti visą miestą, nes kitaip virėja mažai gaus. O verslui netrūksta pinigų? O kad mūsų virėjos mažai gauna?“, - ramiai kalbėti šia tema prisipažino negalinti E. Odebrecht.
Brangtų maistas mokiniams
Švietimo įstaigų ūkio tarnybos inžinierė Liuda Tamulevičienė teigė, jog tas žmonių kontingentas, kuris apsilanko mokyklų valgyklose, neturi pinigų kavinėse ar restoranuose sėdėti.
„Gal ir užsuka į mokyklą koks muitininkas ar advokatas, bet jų tiek tėra, o eina vairuotojai, kirpėjos, siuvėjos, baldžiai ar kiti, kurie netoli dirba. Yra gal dvi trys mokyklos, į kurias užsuka daugiau žmonių. Ir jeigu tos trys mokyklos daro įtaką jų bizniui, tai jie kažkur turbūt patys prašauna. O smaugti šitas valgyklas iš idėjos būtų negražu“, - mano L. Tamulevičienė.
Priekaištai, kad mokyklų valgyklos nemoka nekilnojamojo turto mokesčio, inžinierei sukėlė šypseną.
„Bet jie to turto ir neturi, skirtingai nuo senamiesčio verslininkų, kurie gali vykdyti ir kitokią veiklą“, - pastebėjo ji.
Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba teigė, kad mokyklų valgyklos nėra dotuojamos iš biudžeto.
„Sakydami, kad mokyklų valgyklos yra visiškai dotuojamos iš biudžeto, verslininkai neteisūs - jos pačios moka ir už elektrą, ir už vandenį, ir mokesčius „Sodrai“, ir atlyginimus užsidirba. 40 procentų gamybos išlaidų sugrįžta tik už nemokamai maitinamus vaikus, o jų mokyklose labai nedaug. Vienintelis dalykas, už ką valgykloms tikrai nereikia mokėti - šildymas. Šios išlaidos apmokamos iš mokinio krepšelio aplinkos lėšų. Bet juk mokykloje yra centrinis šildymas, ir ar vienaip, ar kitaip, už valgyklos patalpų šildymą mokykla vis tiek mokėtų. O visas nedidelis pelnas, kurį valgykla uždirba, į ją ir sueina - patys perkame lėkštes, puodus ir kitus dalykus“, - aiškino S. Ruiba.
Direktorius teigė, kad per dieną jų valgykloje apsilanko vidutiniškai 100-150 žmonių, iš kurių daugiausia - universiteto, kolegijos studentai, ir sunkiai įsivaizduoja, kas būtų, jei maitinti miestiečius mokyklose būtų uždrausta.
„Tektų galvoti apie įkainių didinimą mokiniams, atleisti dvi iš šiuo metu dirbančių penkių virtuvės darbuotojų, nes kitaip neišsilaikytume. Bet pas mus kasdien valgo apie 600 mokinių. Nežinau, ar 3 darbuotojos būtų pajėgios susitvarkyti su tokiu dideliu krūviu“, - svarstė jis.
Tuo metu viena iš virėjų baiminosi, kad politikų užmojai kontroliuoti mokyklų valgyklų darbą jai nesibaigtų darbo praradimu.
„Tada viskas. Čia, matyt, viską ta ponia, kur gražiai šypsosi, sugalvojo - ji ne tik kad restoraną senamiesty turi, bet dar ir nekilnojamojo turto agentūrą. Matyt, nori viską padaryti, kad žmonės ubagais išeitų, o tada už kapeikas galės jų butus, antstolių išvaržytus, supirkti. Dirbau aš pas tokius verslininkus virtuvėje - niekada gyvenime nenorėčiau grįžti - tavęs ten žmogumi nelaiko. O neduok Dieve, kokį stiklelį įskėlei - pusės atlyginimo kaip nebūta. Čia nors plušu be atokvėpio, bet bent žmogumi jaučiuosi“, - pasakojo ji.
Išlaikyti virėjus sudėtinga
Dalį mokyklų mokinių maitina privatininkai, kitose, tarp jų - ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje, maitinimo procesą organizuoja pati mokykla. Anot S. Ruibos, mokyklos, kurios perėjo prie privatininkų, padarė tai ne savo noru, o dėl to, kad nesugebėjo išlaikyti virėjų. Kartu pokalbininkas pasidžiaugė, kad jo vadovaujamai įstaigai tokios patirties kol kas pavyko išvengti.
„Ten, kur yra privatininkai, maistas ne toks geras. Be to, mokyklos negali būti ramios, kad gale mokslo metų įmonė nepabėgs“, - sakė jis.
Ievos Simonaitytės pagrindinė mokykla - viena iš 4 švietimo įstaigų, praėjusių mokslo metų pabaigoje likusi be virėjų. Pasak mokyklos direktorės Gražinos Skunčikienės, mokykloje yra labai mažas mokinių skaičius, todėl dirbti čia buvo nuostolinga.
„Gal didesnėse mokyklose ar ten, kur užsuka daugiau žmonių iš gatvės, situacija kitokia, bet pas mus - labai liūdna. Gerai, kad pasisekė rasti privatininkus, kurie sutiko mus aptarnauti šiais mokslo metais, gal bent jie mūsų nepaliks. Organizuoti patys maitinimą nesiryžtame, nes jei jau privatininkai neišsilaiko, tai ką mums sakyti“, - teigė direktorė.
„Pietausime darbe“
Monika ir Rasa, valgančios mokyklos valgykloje:
Skaitėme, kad norima uždrausti mokyklose pietauti ne mokiniams. Būtų labai liūdna. Mokykloje ir skanu, ir pigu. Jei negalėsime ateiti pavalgyti čia, pietausime darbe - teks pasitenkinti sumuštiniu ar užpilama sriuba. Negi kažkas galvoja, kad eisime pietauti į senamiesčio restoranus ar kavines? Mes ten retkarčiais nebent valgiaraštį pavartyti užsukame.
„Tektų dotuoti“
Jolanta CEPLIENĖ, Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja :
Buvo labai negražu, kad mūsų skyriaus atstovai nebuvo pakviesti į Kontrolės komiteto posėdį ir buvo pasakyta daug neteisybės - mokyklų valgykloms savivaldybė iš biudžeto neskiria nė vieno lito. Ar labai jau kėdė ir stalas nudyla, kad pavalgo svetimas? Galima uždrausti eiti pašaliniams - kalbėsime apie tai trečiadienį, per mokyklų direktorių pasitarimą. Bet tada savivaldybė turės dotuoti valgyklas iš biudžeto, nes kitaip jos neišgyvens. Pernai vedėjos netgi peticiją buvo surašiusios, kad valgyklos būtų dotuojamos. Sakote Švietimo įstatymas nedraudžia maitinti pašalinių? Jeigu tai tiesa, tada reikėtų koreguoti mokyklų nuostatus, maitinimo tvarkos aprašą.
„Švietimo įstatymas nedraudžia“
Olga PACEVIČIENĖ, Švietimo ir mokslo ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė:
Manau, verslininkai yra susirūpinę dėl jiems sudaromos konkurencijos, tačiau Švietimo įstatymas nedraudžia mokykloms užsiimti ūkine veikla ir užsidirbti papildomų pajamų, jei dėl to vaikai nepatiria nepatogumų ir yra užtikrinamas jų saugumas. Tai - steigėjo ir pačių mokyklų reikalas. Jeigu mokyklą aptarnauja privatininkai, su jais yra sudaroma sutartis, kurioje visi tie dalykai atsispindi. Jeigu maitinimą organizuoja pati mokykla, tai pašalinių žmonių maitinimas turi būti numatytas jos nuostatuose, kadangi pagal Civilinio kodekso 2.47 straipsnį viešasis juridinis asmuo, arba šiuo atveju - mokykla, turi labai išsamiai nurodyti veiklos sritis. Lietuvoje yra mokyklų, kurių nuostatuose tokia paslauga numatyta, nurodoma netgi veiklos rūšis ir kodas, ir jos teikia šias paslaugas, nors dažnai jose patiekalai pašaliniams žmonėms parduodami kiek kitokiomis kainomis, nei mokiniams. Tad tikrai nematau jokio pažeidimo, nebent viešojo maitinimo paslaugos teikimas nėra įteisintas steigimo dokumentuose ar mokyklos nuostatuose.
Laima Švedaitė
