Šeštadienį minimos Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininko ir vieno iš karinės rezistencijos vadų pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 110-osios gimimo metinės.
Kauno įgulos karininkų ramovėje vyksiančiame minėjime bus pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, nešamos gėlės prie Nežinomo kareivio kapo, prisiminimais pasidalins J. Vitkaus-Kazimieraičio anūkas Linas Vitkus.
J. Vitkus gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Mažeikių apskrities Ketūnų kaime, ūkininko šeimoje. Vaikystė prabėgo Tirkšlių miestelyje. 1920 m. lapkritį, mokydamasis Telšių gimnazijos 6 klasėje, jis įstojo į Kauno karo mokyklą. 1921 m. ją baigęs buvo paskirtas į 4-ąjį Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulką.
J. Vitkus gilino žinias Kauno aukštesniuose karo technikos kursuose, mokėsi Briuselio karo vadovybės inžinerinėje mokykloje. Grįžęs iš studijų užsienyje tarnavo Kauno inžinerijos bataliono technikos viršininku. 1938-aisiais, gavęs pulkininko leitenanto laipsnį, pradėjo dėstyti Karo mokykloje.
1941 m., prasidėjus karui, iš kariuomenės pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais dirbo inžinieriumi, buvo Lietuvių fronto Vilniaus štabo narys, kūrė pogrindinę antinacinę bei antikomunistinę karinę „Kęstučio“ organizaciją, dėstė pogrindinėje karo mokykloje.
Antrosios bolševikinės okupacijos metais J. Vitkus organizavo partizaninę veiklą. 1945 m. gegužę J. Vitkus įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė jo dokumentus, vėliau suformavo Merkio rinktinę, kuri po jo žūties pavadinta Kazimieraičio vardu. 1945 m. lapkritį įkūrė „A“ apygardą, o 1946 m. pavasarį, susitikęs su Tauro apygardos pareigūnais, suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį ir buvo išrinktas jos vadu.
1946 m. balandžio 22 d. J. Vitkus pasirašė Lietuvos partizanų deklaraciją, skelbiančią pagrindinius Lietuvos valstybingumo atkūrimo principus, leido laikraštį „Laisvės varpas“.
1946 m. liepos 2 d. susirėmime su sovietine kariuomene Žaliamiškyje, netoli Liškiavos, buvo sunkiai sužeistas ir po kelių valandų mirė.
Bolševikai J. Vitkaus žmoną su šešiais mažamečiais vaikais 1948 m. ištrėmė.
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, kovotojo už laisvę nuopelnai buvo deramai įvertinti. 1997 m. Prezidento dekretu J. Vitkus apdovanotas Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu, jo vardu pavadintas Inžinerijos batalionas, gatvės Vilniuje ir Kaune.
