„Prezidentui, kas pasiūlyta Vyriausybės – per mažai. Nepakanka. Opozicija choru atitaria ir siūlo dar daugiau gerovės virš to, ką siūlo prezidentas siūlydamas ir NPD didinimą ir išmokas iš malūnsparnio barstyti.
Tuoj turėsime ne tik kainų infliaciją, bet ir perkaitimą nuo gerovės siūlymų.
Tą sakiau ir prezidentūroje, tą atkartosiu ir čia. Vyriausybės pasiūlytos priemonės laikinas nulinis PVM tarifas šilumai ir parama saulės jėgainių plėtrai nėra vienetinės.
Nesąžininga ignoruoti vos prieš kelias savaites įsigaliojusius pajamų padidėjamus, kurių bendra vertė apie milijardą: rekordiškai didinta MMA, įvesta vienišo asmens išmoka, pensijos indeksuotos 12 proc. O pačios mažiausios padidintos dar labiau, daugiausiai per dešimtmetį keltas bazinis dydis, nuo kurio priklauso viešojo sektoriaus darbuotojų algos, mokytojams atlyginimai kilo šimtu eurų. Bet Prezidentas ir opozicija tai linkę ignoruoti. Dar ne visos išmokos spėjo pasiekti žmones, dar nepriimti sprendimai dėl naujai besikreipiančių kompensacijų šildymui, bet jau šaukiama, kad kažkur vėluojama ir kad kažkas padaryta turėjo būti jau seniai. O juk ta pati šildymo kompensacijos formulė taip pat šviežiai pakeista – gavėjų bus daugiau ir paprasčiau bus ją gauti.
Tačiau regioninė žiniasklaida pilna opozicijos užsakytų straipsnių, kuriuose spekuliuodama žmonių emocijomis: „pridurti keli eurai“, „stūmimas elgetauti“, „akmuo po kaklu“, „valdžia nieko nedaro“. Na taip, kada jei ne per sudėtingą laikotarpį prisigeneruosi dividendų kai dirva išakėta ir kitų aplinkybių – įtampos dėl geopolitinės situacijos, pervargimai nuo pandemijos ir jos suvaržymų.
PVM lengvatų maisto produktams siūlymai atskira tema. Net nebežinai kuo tikėti – ar kai R. Budbergytė 2007 m. būdama Valstybės kontrolierė ir atlikusi tyrimą dėl PVM lengvatos kainų mažinimui sakė kad PVM lengvatos blogas kelias: „Lengvatinio PVM tarifo taikymas nėra efektyviausia priemonė prekių ir paslaugų kainoms mažinti, pasiūlai ir paklausai didinti. <...> Tiesioginę naudą, taikant lengvatinį PVM tarifą, gavo įmonės, parduodančios lengvatiniu tarifu apmokestinamas prekes ir paslaugas.“ Ar kai šiandien atstovaudama socialdemokratus siūlė tas lengvatas maisto produktams.
Bet kuriuo atveju, Vyriausybė reaguoja į situaciją. Buvo siūlymai anksčiu, yra dabar ir jei reikės bus ir ateityje. Girdime ir socialinius partnerius, nevyriausybininkus ir atskirai bus žiūrima į kiekvieno situaciją. Jei reikės sprendimai bus išieškoti. Bet tą turime daryti atsakingai, o nevaikomi populizmo.
Tiesa Prezidentas prisiminė, kad tokią infliaciją turėjome tik prieš dešimtmetį. Patikslinau, kad tai buvo 2008 m. kada tuomečiam premjerui G. Kirkilui garsūs ekonomistai tarp kurių buvo ir G, Nausėda pateikė ekonomikos gaivinimo planą. Solidų, nukreiptą į struktūrines pertvarkas ir ilgalaikius sprendimus. Tuokart siūlymų taškyti biudžetą nebuvo, nors atsakomybė už Valstybės politiką nespaudė pečių“, – rašo M. Lingė
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad apie tai, kaip galima švelninti infliacijos pasekmes ir ką daryti, kad kylančios kainos negasdintų žmonių, susitikime su politikais ir ekspertais šiandien kalbėjosi ir prezidentas G. Nausėda.
Po pasitarimo prezidentas sakė, kad pastaruoju metu reikia solidarumo visuomenėje.
„Šiandien žmonėms reikia valstybės paramos susiklosčiusiose situacijoje. Kainų kilimas pasiekė tokį lygį, kokio jaunesnį žmonės neprisimena. Daugiau nei dešimtetį nematėme dviženklės infliacijos“, – kalbėjo prezidentas. Tai, kas iki šiol padaryta, pasak prezidento, yra kuklu, lyginant su kitomis šalimis.
Jis sakė, kad tarp įvairių siūlymų pagelbėti žmonėms, jo manymų, reiktų svarstyti vienkartinės išmokos pensininkams, socialines pensijas gaunantiems, daugiavaikėms šeimoms ir su finansinėmis problemomis susiduriančioms šeimoms, taip pat neįgalius vaikus auginantiems žmonėms, variantą. Prezidento siūlymu, labiausiai pažeidžiamiems žmonems reiktų pasiūlyti 100 eurų vienkartinę išmoką.
„Tai yra priemonė, orientuota į mažiausias pajamas gaunančius žmones, tai tikslinga ir kryptinga priemonė“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidentas.
Siekiant sušvelninti išaugusios infliacijos padarinius, prezidentas .G. Nausėda siūlo didinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų.
„Taip, kažkas gal sakys, kad mes jau 2022 metų biudžete padidinome šį dydį iki 460 eurų, tačiau sutikite, kad to, ką padarėme, kai infliacijos problemos nebuvo, arba ji buvo tik užuomazgoje, nepakanka“, – kalbėjo jis.
Prezidentas tikino, kad dabartinis biudžetas ir jo prognozės neatitinka realybės, Vyriausybė dėl susidariusios infliacijos gaus papildomų pajamų, todėl būtų galima jomis pasidalyti.
„Neabejotina, kad dėl tos priežasties, kadangi auga kainos, auga PVM akcizų įplaukos, valstybė surinks į biudžetą pakankamai daug infliacinių pajamų, todėl šiandien, kai kalbame apie solidarumą, yra pats tinkamiausias metas tomis papildomomis pajamomis pasidalinti. Tai galime padaryti tiek per mokestines lengvatas, tiek per pajamų didinimą, tiek ir kitais būdais“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas patikino, kad Seimo bus prašoma NPD pakeitimus svarstyti neeilinėje sesijoje vasario mėnesį, o jie įsigaliotų nuo šių metų pradžios arba nuo liepos.
Gruodį Lietuvos metinė infliacija perkopė 10 proc., o Europos centrinis bankas paskelbė, jog 2022-aisiais infliacija turėtų būti dar didesnė nei prognozuota anksčiau. Lapkritį vartojimo prekių ir paslaugų kainos, lyginant su 2020 metų gruodžiu Lietuvoje padidėjo 9,3 proc. – tai didžiausias augimas Europos Sąjungoje. Kitos šalys, tokios, kaip Lenkija, imasi infliacijos žabojimo priemonių, bet Lietuva PVM mažinti maistui neketina.
Vyriausybė trečiadienį apsisprendė siūlyti Seimui laikinai taikyti nulinį PVM tarifą šildymui. Lengvata galiotų nuo sausio 1 dienos iki balandžio pabaigos, kai baigsis šildymo sezonas. Dabar centriniam šildymui ir naudojant malkas taikomas 9 proc. PVM.
Brango ir duona, ir sviestas
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras išanalizavo praėjusių metų paskutinio ketvirčio mažmeninių kainų kitimo tendencijas – palygino 2021 m. IV ketvirtį su III ketvirčiu.
Atlikti tyrimai rodo, kad minėtuoju laikotarpiu parduotuvėse augo beveik visų maisto produktų kainos. Minėtuoju laikotarpiu padidėjo ne tik tamsios duonos (7,8 proc.), bet ir batono (8,5 proc.) mažmeninės vidutinės kainos.
Atsižvelgiant į tai, kad grūdų supirkimo kainos 2021 m. paskutinį ketvirtį tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse didėjo, o žaliavų, transportavimo bei energijos išteklių, logistikos, darbo jėgos kainos taip pat didėja, artimiausioje ateityje galima tikėtis ir tolesnio duonos gaminių kainų didėjimo.
Vidutinė mažmeninė sviesto (82 proc. riebumo) kaina padidėjo 1,5 proc., o Tilsit tipo sūrių – 2,5 proc. Tikėtina, kad dėl aukštų pieno supirkimo kainų, išaugusių žaliavų, transportavimo ir energijos kaštų bei didelės pieno gaminių paklausos, 2022 m. I ketvirtį pieno gaminių vidutinės mažmeninės kainos išliks pakilusios ir dar gali nežymiai didėti.
Brangstantis eksportas ir didėjančios energijos kainos lems paukštienos kainų augimą ES ir viso pasaulio rinkoje.
Bulvių ir lauko daržovių vidutinės mažmeninės kainos paskutinį 2021 metų ketvirtį sumažėjo dėl sezoniškumo: bulvės – 26,3 proc., burokėliai – 32,8 proc., morkos – 27,9 proc., kopūstai – 21,4 proc., svogūnai – 11,1 proc. O štai agurkų ir pomidorų vidutinės mažmeninės kainos buvo didesnės atitinkamai 67,9 proc. ir 15,3 proc.
