• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dėl audros pridarytos žalos jau penkios savivaldybės paskelbė ekstremalią situaciją. Šių savivaldybių administracijos renka gyventojų skundus ir žada finansiškai ir kitaip nukentėjusiems padėti. Nuostolius skaičiuojantys milijonais eurų ūkininkai ir kai kurių savivaldybių merai ekstremalią situaciją reikalauja skelbti ir visoje šalyje.

Dėl audros pridarytos žalos jau penkios savivaldybės paskelbė ekstremalią situaciją. Šių savivaldybių administracijos renka gyventojų skundus ir žada finansiškai ir kitaip nukentėjusiems padėti. Nuostolius skaičiuojantys milijonais eurų ūkininkai ir kai kurių savivaldybių merai ekstremalią situaciją reikalauja skelbti ir visoje šalyje.

REKLAMA

Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė tokius prašymus atmeta. Elektros dar neturi apie tūkstantis vartotojų, o aplinkos ministerija jau siūlo keisti stichinių reiškinių nustatymo rodiklius, pagal kuriuos gyventojai gaus perspėjimus.

Daugiau apie tai – TV3 žiniose. 

Praūžus audrai šalia Kėdainių esančiame viešbutyje elektros nebuvo keturias paras. Iš šimtų atitirpusių virtinukų, kuriuos savininkė Daiva laikė klientams, liko tik sukibę gabalai, o virtinukai vartojimui jau nebetinkami. 

„Puolėme gelbėti virtinius kavinėje, perjungėme šaldiklius. Skambinau į ESO registruoti gedimą, niekas neatsakė. Gaminame 18 rūšių rankų darbo virtinukų. Jų buvo 250 litrų šaldikliuose, jie buvo beveik pilni, virš 500 kg“, – pasakoja viešbučio savininkė Daiva Žiupsnienė. 

REKLAMA
REKLAMA

Be elektros keturias paras teko gyventi ir viešbučio svečiams, kambariuose neveikiančiuose šaldytuvuose jų maistas irgi sugedo, jiems teko praustis šaltu vandeniu.

REKLAMA

„Jie gyvena pastoviai, gamina maistą, būna. Visuose buvo sugedęs maistas“, – sako Daiva. 

Žalą skaičiuoja ir ūkininkai

Štai kiek šiauriau, Šiaulių rajone, galim pamatyti apsemtus javų laukus. Čia ūkininkai nebesumoja, kaip nuimti derlių, kai po audros jau kone visą savaitę laukuose tiek vandens.

„2 hektarai buvo nuskendę, vandens iki mūsų namų, visas mūsų kaimas paskendo“, – teigia ūkininkas Jan-Udo Sparenborg. 

REKLAMA
REKLAMA

Šis ūkininkas guodžiasi, kad savo pasėlius buvo apdraudęs, tad bankroto tikisi išvengti.

„Čia matosi mūsų rapsai, neaišku, kada mes juos nukulsim. Problematiškos vietos kaip čia. Upė seniai neprižiūrėta, nenuvalyta“, – tikina ūkininkas Jan-udo. 

Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad ūkinkai dėl audros patyrė daugiau kaip 100 mln. eurų žalą. Tačiau draudikai prognozuoja apsidraudusiems ūkininkams išmokėti vos apie 10 mln. eurų. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jau penkių savivaldybių vadovai jų teritorijose paskelbė ekstremalią padėtį dėl stichijos gyventojams padarytos žalos. Savivaldybių administracijos renka duomenis apie gyventojų, ūkininkų ir verslininkų dėl audros patirtą žalą ir ruošiasi kiek galėdamos padėti.

„Planuojame panaudoti mero rezervo fondą, kuris yra skirtas ekstremalioms situacijoms. Turime fonde virš 100 tūkst., planuojame padėti žmonėms susitvarkyti su audros padariniais“, – komentuoja Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis. 

REKLAMA

Šalyje nori skelbti ekstremalią padėtį

Radviliškio meras įsitikinęs, kad ekstremalią padėtį reikėtų skelbti jau ir visoje Lietuvoje.

„Mero rezervo fondas nėra didelis. Ko gero, jį išnaudoję, kreipsimės į vyriausybę papildomos pagalbos“, – teigia meras. 

Ekstremalią padėtį šalies mastu Vyriausybės prašo skelbti ir ūkininkai.

„Padėtų ūkininkams išvengti sankcijų taikymo, sušvelninti reikalavimus, įsipareigojimus, terminų laikymąsi. Bankams įmokų mokėjimas galėtų būti atidėtas“, – kalba Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.

REKLAMA

Tačiau premjerė šimonytė visoje Lietuvoje skelbti ekstremalią padėtį atsisako.

„Nacionalinis krizių valdymo centras nesiūlo skelbti nacionaliniu mastu. Nuostolių kompensavimai ir kiti dalykai visada yra svarstomi post factum. Nuo to, ar ekstremali situacija nacionalinė ar savivaldybių mastu, niekas nepriklauso“, – komentuoja Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. 

Siūlo keisti stichijų rodiklius 

Dėl audros šalyje elektros neteko apie 300 tūkstančių vartotojų. Praėjus 6 dienoms jos dar neturi apie 1000 vartotojų.  ESO žada per savaitgalį pašalinti gedimus ir jiems.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Sutelktos pačios didžiausios pajėgos, latviai dirba Panevėžio rajone. Dirba visi elektrikai Lietuvoje“, – tikina ESO atstovė Rasa Juodkienė. 

Na, o draudikai vertina, kad apsidraudę savo turtą gyventojai dėl audros patyrė daugiau kaip 5 mln. eurų žalą. Pastarąjį kartą perspėjimų apie artėjančią audrą gyventojai į telefonus iš sinoptikų negavo, tad aplinkos ministerija jau siūlo sumažinti stichinių reiškinių nustatymo rodiklius, pagal kuriuos gyventojai gaus perspėjimus apie pavojų. 

REKLAMA

Stichiniu vėju siūlo laikyti 24 m/s vėją, o ne 28, kaip dabar. Tik pajūryje galios nepakeistas rodiklis. Ilgo, lietingo laikotarpio trukmę ministerija siūlo turmpinti iki 10 dienų vietoje dabar galiojančių 30. 

Aplinkos ministras siūlo ir naują terminą, apie kurio pavojų turės perspėti gyventojus – žiemos reiškinių kompleksą, kai esant artimai nuliui temperatūrai smarkus snygis trunka ilgiau nei 12 valandų ir susidaro sunki šlapio sniego apdraba ar apšalas, nuo kurių lūžta medžiai.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje. 

tv3.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų