191,5 mln. litų už du 25 metų senumo laivus Didžiajai Britanijai nepagailėjęs buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pateikė savo versiją, kodėl Latvija ir Estija panašius laivus įsigijo pigiau nei Lietuva. Pasak įtakingo socdemų veikėjo, Lietuva sau kelia aukštesnius reikalavimus nei latviai ar estai.
Apie kaimynių pirkinius girdėjo tik iš kolegų
Buvę Krašto apsaugos ministerijos vadovai ir ten likę dirbti žemesnės grandies klerkai kaip susitarę gina už 191,5 mln. litų įsigytus laivus. Prabangiu pirkiniu džiaugiasi ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Olegas Mariničius, rašo „Respublika“.
Pasak O. Mariničiaus, 191,5 mln. litų yra didžiulė kaina, tačiau po šitos investicijos planuojama, kad šie laivai mažiausiai 15-20 metų nereikalaus ginkluotės ir technikos modernizavimo. „Šie laivai atitiks visus NATO reikalavimus. Nekalbėsiu apie latvių ir estų laivus, nes ten yra jų ūkis, tačiau kiek žinau iš pokalbių su savo kolegomis, jie pirko laivus tokius, kokie jie yra dabar“, - „Respublikai“ dėstė O. Mariničius.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas teigė, kad ne visa latvių ir estų technika atitiks NATO reikalavimus, tačiau pridūrė: „Aš galiu ko nors ir nežinoti“.
Ar Lietuva, gresiančios krizės akivaizdoje nepagailėjusi mokėti daugiau nei latviai ar estai, ką nors prarado? „Jokiu būdu, - atsako dviejų britų laivų laukiantis O. Mariničius. - Mano galva, mūsų pasirinktas kelias labai teisingas. Jau turime signalų iš NATO vadovybės, kad jie prašo, jog mūsų laivai dalyvautų greito reagavimo pajėgose“.
Estija ir Latvija – ne rodiklis
Šią savaitę „Respublika“ atskleidė, kokius minų ieškojimo laivus perka Lietuva ir juos palygino su analogiškais laivais, kuriuos įsigijo kitos dvi Baltijos valstybės - Latvija ir Estija. Paaiškėjo, kad buvęs Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas J. Olekas kartu su savo pavaldiniais laivus įsigijo brangiausiai. Lietuvai vienas 1982-1983 m. britų pradėtas eksploatuoti laivas kartu su modernizavimo paslaugomis kainuos 95,75 mln. litų. Tuo tarpu Estijai panašūs laivai kainuos 58,6 mln. litų, o Latvijai - 39,5.
- Kodėl buvo pasirinktas britų variantas, kuris Lietuvai kainavo 191,5 mln. litų? – „Respublika“ klausė J. Oleko.
- Todėl, kad buvo tinkamiausias pagal užduotis, kurios yra keliamos mūsų jūrų laivynui. Iš visų mūsų išnagrinėtų variantų šis pasirodė tinkamiausias Lietuvai už prieinamiausią kainą.
- Ar Jūs pasidomėjote, ką ir už kiek įsigijo Latvija bei Estija?
- Taip. Mes viską išnagrinėjome: ir ką jie perka, ir už kiek perka, ir kiek dar lėšų modernizavimui turės skirti. Tačiau mūsų pasirinktas variantas geriausiai atitiko mūsų poreikius ir buvo geriausias pagal kainą.
- Latvijai ir Estijai NATO kelia lygiai tokius pačius reikalavimus: pavyzdžiui, ieškoti ir naikinti Baltijos jūros dugne likusias minas. Tačiau Latvija ir Estija tokiems darbams sugebėjo įsigyti daugiau minų naikinimo laivų ir dar už žymiai mažesnę kainą. Kodėl?
- Jie pirko senesnius, nemodernizuotus laivus. Jie nusprendė pirkti daugiau, mes manome, kad mums daug nereikia.
- Estija ir Latvija pirko naujesnius laivus nei Lietuva. Tai yra faktas. Jums tai žinoma?
- Nu tai... Jus pasikalbėkite su mūsų karinių jūrų pajėgų žmonėmis, kurie tuos variantus išnagrinėjo...
- Latvijos ir Estijos gynybos ministerijų atstovai tvirtina, kad jų už mažesnę kainą įsigyti laivai atitiks NATO reikalavimus. Ar jūs tą žinojote?
- Aš težinau tai, kad mūsų pasirinkta komplektacija visiškai atitinka tuos reikalavimus, kuriuos mes keliame savo kariniam laivynui.
- Reikia suprasti, kad mes keliame sau aukštesnius reikalavimus nei latviai ir estai?
- Galbūt... Aš negalėčiau dabar... nes nežinau, ką jie kelia... Trys mėnesiai praėjo, tai kai kas dar gali keistis.
Skubėjo, nes reikėjo
- Ar verta buvo permokėti dešimtis milijonų litų įsigyjant šiuos du 25 metų senumo laivus?
- Mums šitie laivai iš tikrųjų labai reikalingi. Tą pagrindė ir karinių jūrų pajėgų specialistai. Mes svarstėme ir amerikiečių variantą, ir tą, ką įsigijo mūsų kaimynai. Susumavus kokybės, kainos ir aptarnavimo klausimus, šis variantas pasirodė geresnis negu mūsų kaimynų.
- Ar bandėte su britais derėtis dėl nuolaidos?
- Mes derėjomės, ir kaina buvo sumažinta keliolika milijonų. Tą variantą ir pasirinkome.
- Sutartis dėl laivų įsigijimo buvo pasirašyta praėjusių metų lapkričio pabaigoje, kai jau buvo aišku, kad Lietuvoje artėja ekonominis sunkmetis. Kodėl buvo skubama pasirašyti?
- Mums buvo reikalingi šie laivai, nes dabar mūsų turimų išminavimo funkcijas atliekančių laivų resursai pasibaigę ir mes negalime palikti tarpo, per kurį Lietuva neturėtų pajėgumo užtikrinti minų naikinimo Baltijos jūroje. Manau, tai būtų didžiulė klaida, jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių mes tą įsigijimą būtume atidėję.
Šį įsigijimą galima vykdyti visiškai nesunkiai. Kiek aš žinau, jis ir toliau yra finansuojamas. Manau, tai daroma teisingai.
- 2011 m., kai du britų laivai bus perduoti Lietuvai, galėsime pasakyti, kad turime geresnius laivus nei latviai ar estai?
- Manau, kad taip. Laivai, kurie atplauks pas mus po komplektacijos, bus geresni negu tie, kuriuos įsigijos latviai ir estai. Jeigu jie pradės komplektaciją, sunku pasakyti, kas bus.
Sergejus Tichomirovas
