Pridėtinės vertės mokesčio grobstytojų gaują organizavęs aferistas Aleksandras Songaila prieš paskelbiant teismo nuosprendį ir vėl dingo be pėdsakų
Šiaulietis Aleksandras Songaila (58 m.) yra iš tų, apie kuriuos sakoma, kad gimę po laiminga žvaigžde. Suprask – moka gyventi, turi verslininko gyslelę. Vos Lietuva atgavo nepriklausomybę, A. Songaila kibo į verslą, užsiėmė odos galanterijos gamyba bei prekyba. Veikė labai sėkmingai. Praėjo keleri metai, ir šis verslininkas pirmas Šiauliuose ėmė važinėtis didžiuliu amerikietišku limuzinu „Lincoln“, iš jo netrukus persėdo į dar naujesnį ir prabangesnį „Mercedes-Benz‘ą“.
Tačiau maždaug prieš dešimtmetį A. Songailos reikalai pašlijo. Rinkoje atsirado pigesnių užsienietiškų prekių, o Rusijos pirkėjus, kuriems verslininkas išveždavo daug savo gaminių, prispaudė garsioji krizė.
Nepanoręs atsisakyti prabangaus gyvenimo, A. Songaila vienas pirmųjų Lietuvoje sugalvojo genialų planą, kaip grobstyti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Mat pagal įstatymus, į užsienį eksportavus prekes, įmonė turi teisę iš biudžeto susigrąžinti PVM, nes pastarąjį savo šalies iždui sumoka eksportuotų prekių pirkėjas.
Gudrus gudruolio planas
A. Songailai šovė mintis – kam apsisunkinti vežiojant bei kaišiojant savo prekes, jei Mokesčių inspekcijoje sėdi pilna žioplių, kuriems užtenka pakišti padirbtus dokumentus, ir štai PVM‘ą galima susigrąžinti išvežus tik „orą“, eksporto operacijas vykdant tik suklastotuose popieriuose...
Kaip tarė – taip ir padarė. Tik kadangi tokių operacijų vienas neatliksi, A. Songaila į savo gaują prisikalbino keliolika pagalbininkų, tarp kurių – jo dukra Ingrida Songailaitė bei jaunesnis brolis, Šiaulių dramos teatro direktorius Ričardas Songaila (dabar – 51 m.).
Gauja įsteigė krūvą fiktyvių „ragų ir kanopų pardavimo“ įmonių, susirado būrį įvairaus plauko valkatų, kad už butelį pabūtų jų direktoriais, ir kibo į darbą. Sukčiai užmezgė naudingus ryšius su valdžios, Muitinės departamento ir Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnais. Klastotuose dokumentuose buvo rodoma, esą gaujos įmonės viena kitai pardavinėjusios ir į užsienį eksportavusios vagonus piniginių, rankinių, mokyklinių kuprinių, taip pat kitokių plataus vartojimo prekių ir net kelias partijas lengvųjų automobilių.
Vežiojo orą, klastojo popierius
Jei „savi“, papirkti muitininkai pasirašydavo ant fiktyvių dokumentų, A. Songailos gauja nieko neišveždavo – eksporto operacijas rodydavo tik suklastotuose dokumentuose.
Kai gauja susidurdavo su nepažįstamais, nepaperkamais muitininkais, jiems apmulkinti siųsdavo konteinerius ar vagonus, prikrautus šiukšlių ar kokio beverčio niekalo.
Vėliau Mokesčių policijos pareigūnai suskaičiavo, jog A. Songailos gauja savo geriausiais laikais į užsienį per mėnesį fiktyviai eksportavo net iki 7 vagonų neegzistuojančių prekių. Už jas iš valstybės paimtas PVM, aišku, jau būdavo realus.
Mokesčių inspekcijai pateikdama suklastotus dokumentus apie eksporto operacijas, sukčių gauja iš biudžeto apgaulės būdu susižėrė beveik milijoną litų.
Apgavikai klestėjo, švaistėsi pinigais užsienio kurortų restoranuose, važinėjosi limuzinais.
Teisėsauga pagaliau atsibudo
Sukčių nuotaiką gadino tik viena aplinkybė, prieš kurią bejėgiai net patys gudriausi pasaulio nusikaltėliai. Mat prasukęs vieną dvi aferas, visam gyvenimui neapsirūpinsi. O kai pradedi sukčiauti nesustodamas, anksčiau ar vėliau yla išlenda iš maišo ir įkliūni.
Suklastotais gaujos eksporto dokumentais teisėsauga ėmė domėtis paskutiniais praėjusio dešimtmečio metais. Kaip tik tuo metu, kai gaujos lyderio A. Songailos brolis Ričardas Songaila, tuo metų ėjęs Šiaulių dramos teatro direktoriaus pareigas, papirktų sėbrų jau buvo iškeltas į Lietuvos muitinės departamento viršininko postą!
Tačiau vietoj patogios kėdės Ričardui teko išbandyti kalėjimo kameros gultą. Kartu su R. Songaila buvo suimti ir prieš teismą stojo ne visi gaujos nariai. Grobstytojų vadeiva A. Songaila nelaukė, kol jį ištiks brolio likimas, ir kartu su keliais sėbrais pasislėpė.
Brolį suėmus, vadeiva dingo
2004 metais teisme buvo įrodyta, kad R. Songaila kartu su 18 kitų gaujos narių daugiausiai Vilniaus teritorinėje muitinėje įformindavo prekių, kurių iš tiesų nebuvo, eksporto dokumentus, imituodavo atsiskaitymą už eksportą, įmokėdamas grynuosius pinigus tariamų prekių gavėjų vardu į atlikusių fiktyvų eksportą įmonių sąskaitas, duodavo nurodymus dėl susigrąžinto PVM panaudojimo ir gaujos nariams išdalindavo iš valstybės pagrobtus tūkstančius. Už tai Ričardas buvo nuteistas kalėti pusseptintų metų.
Prisiminęs pareigas dramos teatre, Ričardas mėgino vaidinti nekaltai nubaustą, teismus apipylė apeliaciniais skundais, bet nieko nepešė.
Kartu už grotų atsidūrė kiti 13 gaujos narių, 3 buvo išteisinti, o vienas atleistas nuo atsakomybės, nes padėjo policijai atskleisti grobstytojų susivienijimo nusikaltimus.
Sužinoję, kad A. Songaila slapstosi užsienyje, kriminalistai paskelbė jo tarptautinę paiešką. Po kelerių metų sužinota, kad A. Songaila viename Maskvos daugiaaukštyje nuomoja butą ir gyvena su dukra Ingrida, prisidengęs Ukrainos piliečio pavarde bei suklastotu pasu.
Policininkų spektaklis bėgliui
Sučiupti sukčiaus į Rusijos sostinę išvyko keli Mokesčių policijos bei Tardymo departamento pareigūnai, veiksmus suderinę su Rusijos milicijos kriminalistais.
Atvykę į A. Songailos nuomojamą butą, keli civiliškai apsirengę pareigūnai paskambino į duris. Jas pravėrė pats ieškomasis.
Šįkart pareigūnai surengė įdomų spektaklį. Neprisistatęs, kas toks, vienas Rusijos milicininkas pareiškė ieškąs Ukrainos piliečio ir pasakė pavardę, kuria Maskvoje dangstėsi A. Songaila. Neįtaręs, kad kalba su milicininku, A. Songaila rusiškai patvirtino esąs tas žmogus. Tačiau kai milicininkas prisistatė, šiaulietis šypsodamasis pareiškė pajuokavęs – iš tikro jis, girdi, esąs Lietuvos pilietis Aleksandras Songaila. Savo žodžiams patvirtinti ištraukė ir milicininkui padavė savo tikrąjį Lietuvos piliečio pasą.
Tai labai pradžiugino pareigūnus iš Lietuvos. Jie sukčių pasveikino lietuviškai, parodė pažymėjimus ir įsakė vykti kartu.
Besislapstydamas sublogo ir pagražėjo
Pamatęs ištrauktus antrankius A. Songaila taip sutriko, kad traukdamasis atatupstas net šleptelėjo ant užpakalio. Tame pačiame bute buvo sulaikyta ir sukčiaus dukra Ingrida.
Kai A. Songaila buvo parvežtas į tėvynę, daug kas jo nepažino – buvo labai sulysęs, pagražėjęs. Kalbama, kad gyvendamas Maskvoje A. Songaila už pagrobtus pinigus geriausiose Rusijos sostinės chirurginės kosmetikos klinikose darėsi kosmetines operacijas. Rusijos chirurgai jam nusiurbė kelias dešimtis kilogramų riebalų ir išlygino veido raukšles.
Šįkart kartu su A. Songaila prieš teismą stojo nuo pirmojo teismo išsisukę ir dar nenuteisti 6 gaujos nariai. Teismui įsivažiavus, A. Songaila, patikėjus jo garbės žodžiu, iki nuosprendžio buvo paleistas į laisvę. O be reikalo – šį birželį supratęs, kad laukia rūstus teismo nuosprendis, apgavikas ir vėl dingo. Ką gi, beliko ir vėl paskelbti jo paiešką. Neseniai teismas grobstytojui už akių skyrė kalėti pusaštuntų metų, tik metelius nubraukė dėl amnestijos.
Kiekvienam – pagal nuopelnus
A. Songailos dukrai Ingridai Songailaitei teismas paskyrė 5 su puse metų laisvės atėmimo. Pritaikius amnestiją, bausmė sumažinta trečdaliu.
Kęstutis Daukšas nuteistas kalėti 2 metus ir 7 mėnesius. Bausmė ir jam sumažinta penktadaliu.
Gintautas Guzaitis už grotų įkištas pusketvirtų metų. Jo bausmė sumažinta penktadaliu.
Mindaugui Žalimui skirta 2 metų bausmė, ji irgi sumažinta penktadaliu.
Andrius Garbuzovas už pagalbą tiriant nusikaltimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Jam tik skirta beveik 2000 litų bauda.
Dar dviem kaltinamiesiems – Sauliui Šiurkui ir Daliui Jokubaičiui – suėjus senaties terminui, bylos nutrauktos.
Sigitas Stasaitis
