Vyriausybei prireikė pustrečių metų, kad pripažintų, jog pensijų fondai lupikauja – nesvarbu, ar uždirba būsimiems pensininkams, ar nuostolingai veikia, ima mokestį už darbą, rašo „Respublika“ .
Tik dabar pasiūlyta Seimui pakeisti įstatymus, kad fondų valdytojų pajamos priklausytų ne nuo piliečio įmokų, o nuo žmogui uždirbtų pinigų. Valstybės kontrolė dar 2008-ųjų vasarą Seimui rekomendavo įstatymu uždrausti atvirą fondų plėšikavimą ir atlygį sau skaičiuotis tik už efektyviai investuotas maždaug milijono Lietuvos gyventojų kaupiamas lėšas. Tokias įstatymo pataisas besibaigiant Seimo kadencijai buvo užregistravusi parlamentarė Aldona Staponkienė. Tačiau jos buvo atmestos. Nuspręsta, kad fondai nusipelnė gyventi geriau už savo klientus. Nors „Respublikos“ leidiniai bene šešetą metų nuolat viešino vis naujus šios skandalingos aferos faktus, paruošti tramdomuosius marškinius suįžūlėjusiems pensijų fondų valdytojams socialinių reikalų ir darbo ministrui Donatui Jankauskui prireikė daugiau nei trejų metų.
Pasak akademiko Antano Buračo, „privatūs pensijų fondai ne tik bandė apgauti valstybę ir žmones, bet faktiškai yra ir vieni iš svarbiausių „Sodros“ bankroto kaltininkų. Juk „Sodros“ skola atsirado per tam tikrą laikotarpį, kai iš jos į privačius fondus buvo permesti keli milijardai litų. „Sodros“ finansinė pusiausvyra buvo suardyta bent artimiausiam dešimtmečiui, o išbalansuotas mechanizmas greičiau pradeda „uždirbti“ papildomų skolų. Dabar matome, kad kai kurie politikai atsikvošėjo“.
A. Buračo teigimu, mes turime bent jau neatrodyti kvailesni už kitas šalis ir taip pat kaip jos reikalauti, kad bankai sugrąžintų tą paramą, kurią yra gavę iš valstybės. O parama, pasak akademiko, kartais būdavo labai gražiai užmaskuojama: „Pavyzdžiui, kai visa Europa jau didino bankams privalomojo atskaitymo rezervą iki 8 proc., ankstesnis Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas staiga sumažino reikalavimus minėtam rezervui iki 6 proc. Dėl to bankuose išsilaisvino milijardai litų, bet nė vienas centas nenukrito smulkiajam ir vidutiniam verslui kredituoti, o pinigai buvo skubiai pervesti į patronuojančias bendroves. Taip vien 2008-ųjų viduryje Skandinavijos bankai iš karto persivedė iš Lietuvos 2 mlrd. litų“.
