Šalyje vis dar tvyro didelis nedarbas, tačiau į ateitį žvelgdami darbdaviai jau dabar pradeda rūpintis įsileisti į Lietuvą daugiau pigesnės darbo jėgos iš trečiųjų šalių.
Grafiškai pavaizdavę emigrantų ir imigrantų srautų kreives per pastaruosius metus, išvystume prasižiojusio krokodilo nasrus – emigracija auga, o imigrantų kasmet vis mažiau. Tačiau po kelerių metų šie nasrai užsičiaups – nors šalyje dar klesti nedarbas, atidžiai įsiklausę jau galėtume išgirsti artėjančios imigrantų iš trečiųjų šalių bangos alsavimą.
Pasieksime naują emigracijos rekordą
Pernai stebėjomės emigracijos rekordu – išvykimą deklaravo 21 970 asmenų. Tačiau jau dabar galime pasakyti, kad šiemet pernykštis rekordas bus pagerintas.
„Jau rugpjūčio mėnesį apie išvykimą deklaravo per 58 tūkst. gyventojų. Tiesa, šįmet dėl įsigaliojusių naujų mokesčių (privalomojo sveikatos draudimo mokesčio ir kt.) apie išvykimą deklaruoja išvykusieji prieš kelerius metus, tačiau labai tikėtina, kad iki 30 tūkst. išaugs ir šiemet išvykusiųjų skaičius“, – sako Migracijos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė.
Šiek tiek vilčių teikė iki 2008-ųjų labai lėtai, bet didėjęs ir sugrįžtančiųjų skaičius. Tačiau krizė ir šį menką upeliuką išdžiovino. Krokodilo nasrai dar labiau prasižiojo. Migracijos saldo (išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų skirtumas) kasmet auga.
Štai 2008 m. Statistikos departamento duomenimis, minėtas skirtumas buvo pasiekęs 7 718, o pernai šoktelėjo net iki 15 483 asmenų. Pagal migracijos saldo indeksą (kiek sumažėja iš 1 000 šalies gyventojų) vadinamieji krokodilo nasrai žiojosi ne tik Lietuvoje (indeksas -4,6), bet ir Latvijoje (-2,1), Lenkijoje (-0,4) ir Bulgarijoje (-0,1).
Priartėti prie europietiško gyvenimo nepavyko
Pasak D.Paukštės, rinkoje tuščios vietos nebūna. Laisvas darbo vietas, o jų atsigaunant ekonomikai labai padaugės, užims atvykėliai iš trečiųjų šalių. Tik iš trečiųjų, nes neverta tikėtis, kad į Lietuvą atvyks darbuotojai iš kitų ES šalių. Kodėl neverta tikėtis? Todėl, kad atlyginimų ir gyvenimo lygis Lietuvoje iš ES gali suvilioti tik bulgarus ir rumunus, na, gal vieną kitą latvį.
Vidutinis lietuvių namų ūkis 2009-aisiais maistui skirdavo apie 34 proc. visų išlaidų, o lietuvių emigrantų pamėgtose šalyse (Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje) šiam tikslui skiriama tik 10–12,3 proc. visų išlaidų.
Tiesa, mokesčiams už vandenį, elektrą ir dujas minėtose šalyse tenka skirti 23–30 proc., o Lietuvoje – apie 19 proc. visų išlaidų, nors ir šie duomenys labai greitai susilygins. Taigi lietuviai vyksta į šalis, kuriose gyvenimo lygis yra aukštesnis. Regis, kad stojimo į ES metu iškeltas tikslas per 20–30 metų Lietuvai pasiekti buvusių 15 ES valstybių gyvenimo lygį tolsta.
2009 m. perkamosios galios standartais pagal vienam gyventojui tenkantį BVP Lietuvoje tesudarė 61 proc. ES vidurkio.
Imigracijos banga artėja
Ar gali stebinti teiginys, kad 2060-aisiais ar jau 2030-aisiais Lietuvoje teliks 2,5 mln. gyventojų?
„Įmanoma, nors tai labai priklausys nuo padėties valstybėje. Jeigu toliau gyvenimas negerės, tai žmonės emigruos“, – tvirtina D.Paukštė.
Pristabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą galima tik sumažinus išvykimą arba padidinus atvykimą. Emigracijos sustabdyti tikriausia nepavyks, o štai imigracija iš trečiųjų šalių, tikėtina, didės. Senosiose ES valstybėse imigrantai iš trečiųjų šalių neretai sudaro net iki 8 proc., o Lietuvoje nesiekia 1 proc. visų gyventojų. Nors Lietuva mažiau patraukli nei turtingosios ES valstybės, tačiau akivaizdu, kad imigracijos banga pasieks ir mus.
Pavojus likti skurstančia šalimi
Diskutuodami dėl Lietuvos stojimo į ES reikalavome kuo greičiau įteisinti laisvą asmenų judėjimą visoje ES erdvėje. Kartais atrodė, kad šis siekis buvo keliamas labiau nei galimybių paieška savo valstybėje gerinti ekonominę padėtį. Dabar skiname vaisius – emigracijos ir imigracijos balansas rodo, kad valstybė iš esmės prarado 400 ar net 500 tūkst. veikliausių žmonių. Be to, vidaus rinkoje dar užsiauginome per 300 tūkst. bedarbių. Jie irgi linkę pakelti sparnus ir ne vieni, o su šeimomis. Į emigraciją suka ir besimokantis jaunimas. Apytikriai skaičiuodami surinktume dar beveik milijoną potencialių emigrantų. Taigi liktų 2,5 mln. gyventojų. Be kita ko, per 600 tūkst. iš jų yra jau garbaus amžiaus.
Jau dabar, nors šalyje yra apie 300 tūkst. bedarbių, darbdaviai pradeda ruoštis įsileisti daugiau darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Vieni sako, kad Lietuvai prireiks tik kvalifikuotos darbo jėgos, o kiti tikina, jog pritrūksime ir nekvalifikuotų darbuotojų. Jų jau dabar trūksta, nes pašalpų išlepinti bedarbiai vengia menkai apmokamo nekvalifikuoto darbo.
Profesorius Romas Lazutka bene pirmas pastebėjo dar vieną emigracijos ir imigracijos poveikio šalies ekonomikai problemą.
„Mūsų darbdaviai prašo palengvinti nekvalifikuotų darbininkų iš trečiųjų šalių įvažiavimą. Net nesvarstomos galimybės prisivilioti kvalifikuotus darbuotojus ar mokslininkus. Taigi einama lengviausiu, bet pavojingu keliu. Jeigu bus galima lengvai atsivežti nekvalifikuotos darbo jėgos, tai mūsų valstybėje ir kursis tokie verslai, kuriems reikia tik nekvalifikuotų darbuotojų. Jei taip bus, tai mes ir liksime skurstančia šalimi“, – daro išvadą prof. R.Lazutka.
Albinas Čaplikas
