Pažeidžiamumo žemėlapis atveria naujas galimybes
Prisitaikymas prie klimato kaitos apima kelias pakopas: vietos, regiono, nacionalinį ir Europos Sąjungos lygmenį. Pažeidžiamumo žemėlapyje pateikiami duomenys padeda paprasčiau analizuoti, kokios prisitaikymo galimybės naudojamos kituose miestuose, todėl palyginus savo miesto rodiklius su kitų, galima atrasti naujų prisitaikymo galimybių remiantis miestų patirtimi. Nors miestų pažeidžiamumas skiriasi, tačiau visada galima išbandyti kituose miestuose naudojamas priemones.
Miestų pažeidžiamumo žemėlapiai turi ir trūkumų: pateikiami 500 Europos miestų duomenys, tačiau jie nėra labai išsamūs. Čia gali būti išskiriami tik keli pagrindiniai rodikliai, parodantys miestų silpnąsias vietas. Papildomi rodikliai galėtų padėti tiksliau apibūdinti miestų neatsparumą. Be to, negalima numatyti tikslios prognozės, kaip ateityje keisis klimatas, todėl žemėlapiuose numatomos grėsmės yra tik hipotetinės.
Prisitaikymas prie klimato kaitos - ne vien valdžios rūpestis
Kovoti su klimato kaita padeda dvi priemonės: klimato kaitos švelninimas ir adaptacija. Parengti efektyvią strategiją galima tik nustačius miestų pažeidžiamumą. Kiekvieno miesto gyventojai turi suprasti, kad švelninti klimato kaitą – būtinybė. Atsižvelgiant į mieste esančias grėsmes svarbu ieškoti būdų, kaip galima kovoti su besikeičiančia vidutine oro temperatūra. Skatinant gyventojų sąmoningumą, dalijantis svarbia informacija apie klimato kaitos poveikį visada galima pasiekti puikių rezultatų.
Žaliosios zonos – viena prisitaikymo galimybių
Vienas didžiausių pavojų - tai karščio bangos miestuose. Artimiausiu metu miestai šiaurinėje ir vakarinėje Europos dalyje ateityje gali tikėtis didesnių karščių. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad Olandijos miestuose (Roterdame, Amsterdame) mėnesį į metus bus labai karštos naktys. Tai tikrai sekina, todėl tenka ieškoti būdų prisitaikyti. Viena galimybių – tai žaliųjų zonų įrengimas miestuose. Tai padeda kovoti su aukšta oro temperatūra. Svarbu tai, kad žaliosios zonos būtų įrengiamos pačiuose miestuose, bet ne jų pakraštyje. Sukuriamas medžių pavėsis palaiko vėsesnę oro temperatūrą, todėl svarbu, kad mieste įrengtos žaliosios zonos būtų tolygiai paskirstytos. Pavyzdžiui, Porto mieste Portugalijoje žaliųjų zonų plotas nėra labai didelis, tačiau jos yra lengvai pasiekiamos įvairiose miesto dalyse.
Lyginant su kitomis Europos sostinėmis, Vilniuje žaliųjų zonų yra pakankamai nemažai. Vienas populiariausių parkų Vilniuje – Bernardinų sodas, kuris 2013 metais buvo atnaujintas. Miesto centre parkų yra ir daugiau: Misionierių, Petro Cvirkos, Reformatų parkas, ir t.t. Žinoma, įvairių adaptacijos galimybių yra kur kas daugiau. Kiekviename mieste galimybės gali būti skirtingos, tačiau remiantis kitų miestų gerąja patirtimi ir numatant didžiausius pavojus savame mieste visada galima atrasti geriausius būdus, kaip pagerinti esamą situaciją.
