Šiuo metu Alytaus miesto savivaldybės taryboje socialdemokratų frakcijoje dirba šeši tarybos nariai. Socialdemokratų veikla dabartinės kadencijos taryboje išskirtinė - jų atstovas Feliksas Džiautas gegužės viduryje neteko mero pareigų persirikiavus tarybos valdančiajai daugumai, frakcija pradėjo dirbti opozicijoje.
Apie miesto tarybos darbus per šiuos metus, socialdemokratų indėlį į šios valdžios institucijos veiklą, inicijuojamus sprendimus, padėtį savivaldybėje kalbamės su Socialdemokratų partijos frakcijos miesto taryboje atstovais Arvydu Baubliu, Nerijumi Cesiuliu, Edmundu Čečėta, F.Džiautu, Egidijumi Mensevičiumi ir Juozu Skesteniu.
- Ką pavyko padaryti taryboje dirbant opozicijoje?
F.Džiautas: Nesame bedantė opozicija arba opozicija dėl opozicijos. Nekeliame triukšmo dėl kiekvieno menkniekio, kaip tai darė ankstesnė opozicija. Kuo toliau, tuo labiau aišku, kad perversmas miesto taryboje įvykdytas ne dėl gyventojų interesų ar valdančiųjų nepakankamo aktyvumo, bet dėl asmeninių ambicijų. Darbai buvo vykdomi kryptingai, be blaškymosi, pasitariant su verslininkais, miesto gyventojais.
Kodėl dabartinė valdančioji dauguma nerengia susitikimų su gyventojais? Ko gero, neturi ko pasakyti.
Neturiu jokių asmeninių nuoskaudų, bet šūkiai, „išmesti” perversmo metu, subliūško. Tai kurgi tie garsieji pažadai dėl ženklaus šildymo kainų sumažinimo, dėl komunalinių atliekų surinkimo mokesčio sumažinimo? Ko vertas vien viešosios įstaigos Alytaus energinio efektyvumo didinimo agentūros įkūrimas! Per ją ketinta renovuoti miesto daugiabučius, o panorėję renovuoti savo būstą vieno daugiabučio gyventojai liko prie suskilusios geldos.
Mes pasisakėme ir pasisakome prieš buldozerinę kadrų politiką, kai vieni neparankūs, pavyzdžiui, Sporto ir rekreacijos centro direktorius, „Šilumos tinklų” bendrovės vyriausiasis inžinierius, nušluojami, kitiems - parankiems - net įkuriami nauji etatai savivaldybei pavaldžiose įmonėse. Kaip antai „Dzūkijos vandenyse” valdančiosios daugumos tarybos nariui sukurtas brangus postas. Ar ne todėl valdantieji padidino šalto vandens kainą?
Tik opozicijos atkakliomis pastangomis pavyko biudžetui sugrąžinti daugiau kaip 20 tūkstančių litų, kurių buvo nesumokėjusi bendrovė „Alytaus statyba” už Jaunimo centrui ir šiai bendrovei priklausančių patalpų remontą.
Mums nesuprantama, kodėl naujoji valdžia atsiėmė ieškinį iš teismo dėl savivaldybei padarytos žalos stadiono rekonstrukcijos arba vadinamojoje buvusio mero Česlovo Daugėlos baudžiamojoje byloje.
E.Čečėta: Opozicijai laiku reagavus Alytaus energinio efektyvumo didinimo agentūros veikla buvo sustabdyta, taip išvengiant didelių nemalonumų ateityje. Būtų buvę apgauti tikrai ne vieno daugiabučio gyventojai, patikėję populistiniais pažadais.
Dėl Sporto ir rekreacijos centro direktoriaus atleidimo: Alytus paskelbiamas sportiškiausiu miestu šalyje, beveik kiekviename tarybos posėdyje pristatomi mūsų sportininkų apdovanojimai, o Sporto ir rekreacijos centro direktorius atleidžiamas. Ar tai įvertinimas už pasiektas pergales?
N.Cesiulis: Taryboje dar nebuvo tokios opozicijos, kuri taip aktyviai dalyvautų tarybos darbe ir teiktų tiek daug pasiūlymų, pažertų priekaištų kaip dabar mūsų frakcija. Mes labai aiškiai pasisakome už smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimą, visada balsuojame už tai, kad į miestą ateitų kuo daugiau investuotojų ir jiems būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos. Visada pasisakome prieš nepagrįstą mokesčių, kainų - šiukšlių išvežimo, vandens, šilumos, žemės - didinimą.
- Kalbant apie šilumos kainą vis dėlto tenka pripažinti, kad jos kilovatvalandė, palyginti su praėjusių metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, atpigo maždaug dviem centais.
J.Skestenis: Taip ir turėjo atsitikti pradėjus veikti biomasės katilui, bet ne dabartinės tarybos valdančiosios daugumos pastangomis.
Aš pats siūliau, kaip būtų galima dar labiau atpiginti šilumos energiją. Vienas iš būdų - Takniškių sąvartyne esančių atliekų deginimas ir gaunamos energijos panaudojimas šilumai gaminti. Tai leistų dar apie 20 procentų atpiginti šilumą. Deja, esantiesiems miesto valdžioje tai nerūpi.
Nėra nei strategijos, numatančios šilumos ūkio valdymą, nei noro, nei kompetencijos tai daryti. Visi opozicijos pasiūlymai priimami liguistai, net ignoruojami.
Belieka tikėtis, kad naujoji Vyriausybė susitars su rusų gamtinių dujų tiekimo įmonėmis, jas pirks be tarpininkų, – taip gerokai atpigtų šilumos energija gyventojams.
– Jūs ir jūsų komanda buvo kritikuojama dėl mieste lėtai vykdomų investicinių projektų, ypač įgyvendinamų miesto centre. Ar dėl to prisiimate kaltę? Kaip vertinate dabar vykdomų investicinių projektų eigą?
F.Džiautas: Dėl investicinių projektų reikia pasakyti, kad dabartinės valdančiosios daugumos visos veiklos esmė – kritikuoti arba kaltinti buvusius. Visi puikiai suvokiame, kad perversmas taryboje įvykdytas ne dėl lėtai vykdomų investicinių projektų, o todėl, kad jie buvo įgyvendinami skaidriai. Jie buvo vykdomi laikantis nustatytų procedūrų, ir nieko greičiau dabartinė valdančioji dauguma nenuveikė.
Anaiptol. Daug klausimų kelia Žaliosios gatvės, pėsčiųjų tilto per Nemuną ties Dainų slėniu, pagaliau Naujosios gatvės tvarkymo projektai.
Mes, opozicija, siekėme surengti specialų savivaldybės tarybos posėdį vykdomiems investiciniams projektams aptarti, tačiau valdantieji tokio siūlymo nepriėmė. Matyt, pabūgo.
N.Cesiulis: Neretai savivaldybė teikia paraiškas ir įgyvendina tokius projektus, kurie miestui nesuteikia realios naudos. O jų įgyvendinimo metu švaistomos savivaldybės administracijos darbuotojų jėgos ir darbo laikas, kuris galėtų būti skirtas miesto prioritetinėms sritims.
Akivaizdus pavyzdys – pastatyta Nemuno prieplauka netoli Antano Juozapavičiaus tilto. Šiandien ji niekam nereikalinga.
E.Mensevičius: Man atrodo, kad visi projektai, kurie buvo ir yra įgyvendinami, skirti miestiečių gerovei. Tačiau, mano manymu, iki ateinančių metų pabaigos gali nepavykti įgyvendinti visų projektų, kuriems skirtas finansavimas iš europinių fondų.
– Nerijau, ar Jums teko inicijuoti projektus, skirtus jaunimo užimtumui?
N.Cesiulis: Jaunimo organizacijų veikloje dirbu jau penkiolika metų. Per tą laiką teko inicijuoti ir įgyvendinti daugiau nei 100 įvairių projektų. Šiuo metu daugiau laiko skiriu stambesniems europinių fondų finansuojamiems projektams, kurie tiesiogiai siejasi su jaunimo užimtumu ir veikla. Paminėsiu vieną – naujo regioninio technologinio centro kūrimas Alytaus kolegijoje.
– Jūs, Feliksai, dirbate tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitete. Ar dėl mažėjančio mokinių skaičiaus inicijuosite mokyklų pertvarką, o gal kai kurių uždarymą?
F.Džiautas: Pertvarką inicijuosime tik mokinių, jų tėvų ir mokytojų labui, o ne politinių ambicijų tenkinimui. Šiandien tik ir tegirdėti, kurią mokyklą reikės uždaryti. Atsakau – nereikia uždaryti nė vienos.
Turi būti gerinamos ugdymo sąlygos ir aplinka mokyklose, kuriamos erdvės, kuriose mokiniai per pertraukas, po pamokų galėtų imtis naudingos ir įdomios veiklos, o ne trinti mokyklų koridorių sienas. Taip pat turi būti sukurtos laisvalaikio erdvės, ir tuomet nekalbėsime apie tuštėjančias patalpas.
Gal ugdymo kokybė buvo aukštesnė, kai mokyklose mokėsi daugiau kaip po tūkstantį moksleivių arba jie mokėsi dviem pamainomis? Ar prie to norime grįžti?
E.Čečėta: Šiandien miesto tarybos iššūkis turi būti išlaikyti esamas mokyklas neuždarant nė vienos. Tai galima padaryti nustatant mažesnį mokinių skaičių klasėse. Įsitikinęs, kad pagerėtų mokymosi kokybė, būtų išlaikytos darbo vietos, o tėvai ir mokiniai laisvai galėtų rinktis mokyklas.
– Taryba užsimojusi reorganizuoti sveikatos priežiūros įstaigas jas sujungdama. Kokia jūsų pozicija dėl šio sujungimo?
A.Baublys: Visų sveikatos priežiūros įstaigų sujungimas į vieną darinį kelia abejonių. Ar dėl to pagerės pacientų sveikatos priežiūros organizavimas, ar bus teigiamas ekonominis efektas, ar šiandien teisinė bazė apskritai leidžia įvykdyti tokį įstaigų sujungimą? Į šiuos klausimus turi atsakyti tarybos sudaryta komisija sveikatos priežiūros įstaigų sujungimui svarstyti.
Man atrodo, kad šiandien savarankiškos miesto sveikatos priežiūros įstaigos sėkmingai gali dirbti jų veiklą koordinuojant savivaldybės gydytojui.
Gal reikėtų svarstyti galimybę sujungti dvi mieste esančias reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas – Medicininės reabilitacijos ir sporto centrą bei Neįgaliųjų reabilitacijos centrą.
J.Skestenis: Dėl sveikatos priežiūros įstaigų sujungimo reikia sulaukti komisijos išvadų. Mano nuomone, taryba turi padaryti viską, kad gyventojai gautų kuo geresnį ir efektyvesnį medicininį aptarnavimą, kad šios paslaugos būtų kuo prieinamesnės, kad įstaigos turėtų naujausią medicinos įrangą.
– Kokios šiandien didžiausios bėdos sveikatos priežiūros įstaigose ir kaip jas pašalinti?
A.Baublys: Viena iš didžiausių bėdų – visose gydymo įstaigose sumažintas ir nestabilus finansavimas. Toliau reikia stiprinti šeimos gydytojo vaidmenį gydymo procese. To ypač reikia organizuojant komandinę medicininę ir socialinę pagalbą neįgaliems asmenims.
Reikia paminėti ir neišvengiamą būtinybę remontuoti kai kurias Alytaus ligoninės patalpas, atnaujinti kai kurią medicininę įrangą.
– Kokias sveikatos priežiūros įstaigose vykdomas programas ar projektus šiandien turėtų remti savivaldybė?
A.Baublys: Reikėtų rasti galimybę paremti ligoninės Konsultacijų poliklinikos paslaugų pagerinimą išplečiant jos patalpas, medicinos įrangos atnaujinimą ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje.
– Kaip vertinate numatomą sporto objektų plėtrą, pavyzdžiui, futbolo maniežo, individualių sporto šakų centro statybą?
E.Mensevičius: Visas Alytaus sportas miesto biudžetui atsieina tiek, kiek kituose miestuose arenų išlaikymas. Savivaldybės administracija kasmet, pavyzdžiui, Sporto ir rekreacijos centrui, tvirtina energijos – elektros, šilumos, vandens sunaudojimo normas. Taryba pagal tai skiria biudžeto dalį.
Tačiau tarybos nariai, kalbėdami apie minėtam centrui ir kitoms įstaigoms skiriamus milijonus išsilaikyti, drįstu manyti, nesigilina, kam skiriamos lėšos, gal net nenori gilintis.
Dauguma praėjusios kadencijos miesto tarybos narių, kurie ir dabar taryboje, šaukė, kad sportui mieste jau pakanka bazių. Aišku, malonu, kad prisimintas futbolas, kitos sporto šakos, bet kyla klausimas, ar kalbant apie naujas bazes nėra noro pasirodyti prieš rinkėjus.
E.Čečėta: Šiandien negalime užtikrinti dabartinių sporto bazių normalios veiklos, o jau planuojami nauji maniežai neturint pinigų.
– Ne kartą per tarybos posėdžius kėlėte klausimą dėl geresnio savivaldybei priklausančių tuščių patalpų panaudojimo. Kokias patalpas turite omenyje ir kam jos galėtų būti panaudojamos?
F.Džiautas: Seniai kalbama apie buvusio Verslo inkubatoriaus patalpų panaudojimą „Alytaus parkų” plėtrai, apie kai kurių darželių patalpų panaudojimą Socialinės paramos skyriui įkurdinti. Kur tie sprendimai? O kiek galima mąstyti apie buvusio darželio „Eglutė” patalpų panaudojimą? O buvusi autobusų stotis? Mes buvome pradėję derybas su pastarojo statinio savininkais. Kokia dabar padėtis, visiškai neaišku.
Ar racionalu, kad turėdami laisvų patalpų nuomojame jas iš privačių asmenų, kaip tai yra Jaunimo centre? Ar tokią viziją turėjome kurdami Bendruomenės užimtumo centrą viename iš darželių? Kuo jis tapo? Ogi renginių naudojant biudžeto lėšas organizatoriumi.
Girdėti, kad tuščios patalpos bus naudojamos būsimoms seniūnijoms įkurdinti. Praėjo laikas, kai jų galbūt miestui reikėjo. Bet ne dabar, kai itin mažėja gyventojų skaičius. Tai būtų tik valdymo išlaidų padidinimas.
– Jūs, Juozai, esate buvęs savivaldybės administracijos direktorius. Kaip vertinate kai kurių politikų vis inicijuojamą administracijos pertvarką?
J.Skestenis: Kad pertvarka reikalinga, manau, niekas neabejoja. Bet, norint administracijos valdymo pertvarką padaryti efektyvią, reikia turėti žinių, ryžto ir atsakomybės jausmą.
Mano nuomone, dabartinė miesto valdžia neturi nė vienos išvardytos savybės pertvarkai padaryti. Vis inicijuojama pertvarka skamba garsiai kaip tuščias puodas be jokios naudos miesto valdymui ir miestiečiams.
