Archeologiniai kasinėjimai rajono Savivaldybės pašonėje atskleidžia vis naujų žiaurios pokario istorijos faktų. Ties A.Smetonos ir Vasario 16-osios gatvių sankirta, kur pokariu veikė sovietinių represinių struktūrų būstinė, po kelerių metų pertraukos vėl atkasti nužudytųjų palaikai.
Pievelėje kone pačiame miesto centre, 1,30 m gylyje, archeologai iškasė daugiau nei pusę amžiaus gulėjusių keturių suaugusių žmonių kaulus. Maždaug 25–30 metų žmonės pokariu buvo pakasti be karstų, be įkapių.
Pasak Kraštotyros muziejaus archeologės Alfredos Petrulienės, jei leis oro sąlygos, kasinėjimus planuojama tęsti dar porą dienų. Per tą laiką tikimasi spėti patikrinti 20–30 kvadratinių metrų teritoriją – kadaise šioje vietoje stovėjusios KGB būstinės vietą.
Iškasti palaikai bus išvežti tyrimams į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutą.
Skaičiuojama, kad kasinėjimai atsieis 12 tūkst. litų. Juos užsakiusių Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių lyderio Raimundo Pankevičiaus teigimu, pinigus aukoja patys tremtiniai.
Vyriausybės paramos nesulaukė
Pasak A.Petrulienės, vėlyvas ruduo – ne pats tinkamiausias laikas kasinėti.
Archeologinių kasinėjimų sezono pabaiga laikoma spalio 1-oji. Dėl rudenį darbą apsunkinančių oro sąlygų Kraštotyros muziejus, per vėlai gavęs Savivaldybės finansavimą, šiemet atsisakė pradėti kasinėjimus Senamiesčio g. statybvietėje, kur jau keletą metų mėtosi protėvių kaulai.
„Taikomės prie visko, bet svarbiausia, kad nelytų“, – teigė tremtinių užsakymo sulaukusi A.Petrulienė.
Keletą metų apie būtinybę iškasti NKVD aukų palaikus garsiai kalbėjęs, tačiau tik artėjant savivaldos rinkimams darbų ėmęsis į miesto Tarybą kandidatuojantis R.Pankevičius aiškina, kad tiek laiko vis dar tikėtasi sulaukti finansavimo iš Vyriausybės.
„Beveik ketverius metus nepraradome vilties gauti lėšų. Bet Lietuvoje vyksta sunkiai suvokiami reiškiniai – valstybė neišgali surasti lėšų palaidoti dar 2007-aisiais iškastoms pokario aukoms.
Mums aiškinama, kad pinigų nėra, nes krizė. Sutinku, kad krizė, tik ne finansinė, o moralinė“, – „Sekundei“ tvirtino R.Pankevičius.
Slėpė nusikaltimus
Kasinėti pievelę ties rajono Savivaldybe pradėta dar 2007-aisiais, tačiau valstybei nebeskyrus finansavimo archeologinius tyrinėjimus teko nutraukti. Tada pievelėje buvo rasti išrengtų šešių žmonių visi palaikai ir trijų suardyti toje vietoje kadaise vykusių statybų. Ten pat rasta ir nemaža pavienių kaulų.
Po žemėmis sovietų valdžios pakalikai slėpė savo brutalių nusikaltimų pėdsakus – ant palaikų aptikta cheminių medžiagų, turėjusių suardyti pakastų aukų kaulus. Istorikai spėja, kad žmonės buvo ne nušauti, o budelių nukankinti – kaulai sutrupinti, kaukolės suknežintos.
Nors greta atkastų palaikų aptikta ir gilzių, tačiau ant palaikų šūvių žymių nepastebėta.
„Labiausiai sukrėtė kapas, į kurį buvo įmestas vyras, sėdinti moteris, o jai ant kelių – maždaug penkerių vaikas. Buvo žudomos ištisos šeimos.
Gal netgi ne visos aukos pakastos mirusios, kai kurios galėjo būti žemėmis užverstos dar gyvos“, – teigė R.Pankevičius.
Vieta, kur žemė slėpė okupacijos aukų kūnus, 19 a. pab.–20 a. pr. priklausė miestų inteligentų Moigių sodybai, viename iš jos pastatų pokariu įsikūrė NKVD, šeštajame dešimtmetyje pastatas nugriautas.
A.Petrulienės teigimu, spėjama, kad NKVD būstinėje tardymų neištvėrusiųjų kūnai buvo slepiami čia pat praplėšus grindis ir užkasus po žeme.
