Nedideliame provincijos miestelyje Vilkaviškyje nesaugu nei svečiui, nei saviškiui. Naktimis jį kontroliuoja nebaudžiami pasijutę žinomų mieste vyrų sūneliai. Viena jų aukų kaunietis Kęstutis Liogys jau mėnesį gydosi ligoninėje ir nežino, ar nusikaltėliai bus išaiškinti ir nubausti, kas atlygins jam nuostolius už prarastą sveikatą.
„Kam auginti vaikus, jeigu garsių tėvų chuliganai sūnūs juos žaloja ir lieka nenubausti?“ Tokį klausimą atvažiavusiam į Vilkaviškį susipažinti su daugiavaikių šeimų gyvenimu prezidentui norėjo užduoti Vilkaviškio rajono gyventoja Marija Liogienė. Bet nespėjo. Motiną pertraukė Vilkaviškio savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas, žadėdamas asmeniškai prižiūrėti, kaip vyksta tyrimas dėl jos sūnaus sužalojimo. Bet meras nei aiškinosi, nei prižiūrėjo. Prezidentas grįžo į sostinę, o merui jo kabinetas pasirodė per aukštai nusileisti iki policijos slenksčio.
„Aš į policiją tikrai neisiu aiškintis, išdėstyk man raštu savo pretenzijas“, - sakęs A.Bagušinskas, kai M.Liogienė viltingai pravėrė mero priimamojo duris.
Tiesa, meras šiek tiek pajudino pirštus - persiuntė motinos prašymą į prokuratūrą. Tačiau iš ten gautas atsakymas „tyrimas vyksta intensyviai ir gerai“ - moters neguodė.
„Iš kur jie žino, kad sūnus nesunkiai sužalotas, nei jo matė, nei medikų pažymos prašė. Ir koks čia tyrimas, koks nusikaltėlių sutramdymas, jeigu jie jaučiasi ereliais, ratus motociklais aplink mano sodybą suka, į mobiliuosius skambina ir gąsdina?“ - piktinosi motina.
M.Liogienės sūnus 26 metų Kaune gyvenantis Kęstas Liogys balandžio viduryje su drauge Silvija ir vilkaviškiečiu verslininku Eimontu Sniečkumi leido laiką ne per seniausiai Vilkaviškyje duris atvėrusiame „Pijo disco“ bare. Gyva muzika, gardūs patiekalai - ne vienintelis dalykas, traukiantis vilkaviškiečius į šį barą. Čia gali susitikti senus pažįstamus arba susipažinti, čia gali jaustis saugus, saugomas budrių apsaugos vyrukų. Bet tik ne tada, kai apsaugos darbo laikas pasibaigia ir atsiduri ant Vilkaviškio asfalto laukti neskubančio taksi.
Į tokią situaciją pateko Kęstutis ir jo draugai apie 3 val. išėję iš baro. Staiga nei iš šio, nei iš to trys vyrai puolė jį, spyris į nugarą, į galvą nugriuvus. Kažkas bandė sutramdyti mušeikas, sustabdyti juos, bet tada iš patamsyje stovinčių automobilių iššoko trijulės palaikymo „komanda“ - keliolika agresyvių vyrukų.
Sunku pasakyti, kuo viskas būtų baigęsi, jeigu baro savininkas nebūtų iškvietęs policijos. Pamatę policijos automobilį, mušeikos sušoko į automobilius ir dingo. Sudaužyta ir kruvina galva Kęstą draugai nuvežė į Vilkaviškio ligoninę. Ten paaiškėjo, kad ne tik sumušta ir prakirsta galva, bet ir lūžusi ranka.
„Mano vietoje tą vakarą bare galėjo atsidurti bet kas. Vyrukai ieškojo, prie ko prisikabinti“, - pasakojo K.Liogys prisimindamas aną vakarą „Pijo“ bare. Apie vidurnaktį antrame baro aukšte jį užkabino vyrukai, iš jų pažinęs Vilkaviškyje garsų Paulių Rekevičių. Vyrai „apsigaidžiavo“ ir apsistumdė, tačiau konfliktui įsiplieksti neleido baro apsauga. Ji kaltininką išvedė ir liepė dingti, o bare likęs jo draugas dryžuotais marškiniais įniko Kęsto klausti, kada šis norįs susitikti revanšui.
„Likęs bare Rekevičiaus draugas, kaip vėliau paaiškėjo, vienas iš brolių Vitkauskų, kažkam vis skambinėjo, matyt, organizavo mušeikas“, - prisiminė Kęstas.
Kęstas gyvena ir dirba Kaune vienoje bendrovėje. Turi gerą uždarbį, draugų būrį, už paskolą įsigytą gražų butą. Papuolęs į ligoninę ir neturėdamas garantijų, ar galės dirbti sulaužyta ranka, vyras jaudinasi ir dėl ateities: kaip reikės grąžinti paskolą, jeigu liktų viena ranka nedarbingas.
Vaikinas dabar nerimauja ir dėl draugės Silvijos, kuri su juo buvo tą lemtingą vakarą. Po jo merginai į mobilųjį telefoną skambino nepažįstami vyrukai: „Mes žinome, kur tu gyveni, mažiau šnekėk“. Vėliau tuo pačiu telefono numeriu bandė paskambinti ir Kęstas, tačiau telefonas jau buvo išjungtas.
