Darbo vietų antropologė Agnė Žemaitė teigia, kad po to, kai baigėsi pandemija ir žmonės priprato dirbti iš namų, vis dažniau pradėta atkreipti dėmesį į biuro aplinkos patrauklumą.
„Ta tendencija buvo ir prieš tai, tik galbūt ji buvo ryškesnė tik tam tikruose sektoriuose, kuriuose yra konkuruojama dėl darbuotojų. Tarkime, informacinių technologijų sektoriuje kompanijos neriasi iš kailio, kaip pritraukti norimą darbuotoją, kaip dėl jo konkuruoti.
Tai galbūt tas konkurencijos klausimas judino tą klausimą dėl darbo aplinkos. Be abejo, pandemija tikrai palietė visus, tik gal labiau sulygino skirtumus, kurie lyg tol buvo didesni“, – teigia A. Žemaitė.
Ji priduria, kad pandemijos metu visi tapo lygūs, nebeliko didesnių ar mažesnių kabinetų, visi vieni kitus matė ekrane.
„Tai ir hierachijos kampus aptrynė ir paskatino tai, kas dabar įvyko. Taip pat didelis pokytis įvyko ir technologiniame žingsnyje, nors nemažai technologinių sprendimų organizacijos jau turėjo, bet jie nebuvo dar taip plačiai vartojami.
Šiai dienai jau dauguma žino, kaip susiorganizuoti virtualų skambutį, ir tai tapo norma. Sakyčiau, kad pandemija atliko tikrai gerą darbą šioje srityje, paspartindama tą pokytį, kuris anksčiau vyko labai lėtai“, – sako A. Žemaitė.
Pagrindiniai darbuotojo poreikiai, anot antropologės, yra gan primityvūs ir visoms amžiaus grupėms tokie pat: stalas, kėdė, mikroklimatas, erdvė poilsiui. Kalbant apie visą kitą svarbu suvokti, kokiam žmonių tipui ta darbo aplinka yra kuriama.
Įmonės konkuruoja ne su konkurentų biurais, o su darbuotojų namais
Nors šiuo metu įrenginėjant biurus yra atsižvelgiama į įvairiausius esamų darbuotojų poreikius, A. Žemaitė teigia, kad darbdaviai dažnai nepraleidžia progos modernų biurą naudoti kaip priemonę pritraukiant naujus talentus.
„Yra čia šiek tiek darbdavių žaidimas dėl to wow, kad kiti kalbėtų. Čia kaip ir kažkoks papuošimas, naujas žaislas: reikia pasigirti, pasimaivyti ir, be abejonės, kad reikia, nes nauji biurai nori iškomunikuoti tą skirtumą <...>.
Šiai dienai įmonės konkuruoja nebe tik su varžovų biurais, bet ir su darbuotojų namais. Prisitraukti esamus darbuotojus jau yra iššūkis, o prisitraukti norimus darbuotojus turbūt yra dar didesnis iššūkis ir biuras vargu bau, ar bus vienintelė dedamoji šioje lygtyje, bet, manau, kad standartai kyla su metais ir pandemija tą standartą pakėlė tikrai labiau. Dabar lyginamas namų komfortas su biuro komfortu“, – priduria specialistė.
Pašnekovė tvirtina, kad sostinės biurai neatsilieka nuo užsienio šalių darbo vietų.
„Aišku, kaip ir daugumoje šalių ir organizacijų, yra skalė. Yra ir labai gerų biurų, ir labai blogų biurų. Vilnius sėkmingai turi daug tikrai modernių biurų ir šis sektorius pastaruoju metu labai vystosi.
Šiuo metu Lietuvoje matome naujų pastatų, kurie modernūs patys iš savęs. Kad ir toje pačioje Jungtinėje Karalystėje kai kurios organizacijos dirba tuose biuruose, kuriems yra daugybė metų, tai ten yra tas nusidevėjimas, senas supratimas apie biurą, suplanavimus, koridorius, na, labai sunku iš to kažką modernaus padaryti. Tai, manau, kad iš tikrųjų Lietuva peršoko tam tikrą etapą ir neturėjo tų kubikų, tam tikrų biurų išraiškų, ką turėjo Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija.
Mes turime geresnį biurų nekilnojamąjį turtą ir tas savaime daro biurus modernesnius. Ir apskritai Lietuvoje yra toks žingeidumas ir spartus ėjimas į priekį tikrai absoliučiai neatsilieka, bet vis tiek yra skalė: galima rasti ir labai gerų, ir labai blogų biurų, bet tas vidurkis tikrai neblogas“, – sako A. Žemaitė.
Įmonėse įrenginėjamos ir miego erdvės, ir druskų kambariai
Turto banko organizuojamoje diskusijoje apie ateities biurus, A. Žemaitė tvirtino, kad darbuotojų poreikiai labai priklauso nuo darbo specifikos.
„Ar tie visi žaidimų kambariai, pufikai, stalo futbolas yra tikrai ta pridėtinė vertė? Čia turbūt klausimas, man atrodo, kad į ta klausimą lengva atsakyti, kai pagalvoji, kas ta tavo auditorija.
Jeigu ieškote vyr. finansų specialisto į kažkokį banką, kuris greičiausiai jau ateis su ilgamete patirtimi, nežinau, ar tikrai stalo futbolas yra tas, kas jam bus pridėtinė vertė pereiti pas konkurentus. Aš manau, kad atsakymas yra tas, ką bandoma privilioti.
Kad biuruose be abejotinai yra svarbu laisvalaikio erdvės, tai yra šimtu procentu. Apklausos rodo, kad galimybė turėti pertrauką ir pabendrauti su kolegomis yra vienas iš tokių super faktorių, kuris nurodo pasitenkinimą biurų. Tai biuras gali būti labai geras, bet jei tokios galimybės ar erdvės nesuteikiamos, tai aukščiausio pasitenkinimo lygis nebus pasiektas.
Bet vėlgi keliame klausimą, tai kas yra ta laisvalaikio erdvė ar pertraukos? Man irgi atrodo, kad tai gali būti skirtingi dalykai. Kažkam tai yra aktyvus žaidimus kambarys, kažkam tai galbūt meditacinė erdvė“, – sakė A. Žemaitė.
„Newsec“ biurų sprendimų vadovė Indrė Juščė diskusijoje tvirtino, kad kai kuriose privačiose įmonėse įrenginėjami netgi ir miego kambariai, nors jie ir nelabai išpopuliarėjo rinkoje.
„Yra įrenginėjami ir druskų kambariai, tai dažniausiai būna bendrosios erdvės pačiuose verslo centruose, bet tokia galimybė labai greitai atsipalaiduoti, pamedituoti. Šiaip trendas dabar yra sveikatingumas. Apskritai po pandemijos žmonės susimąstė apie savo sveikatą dar labiau. Tvarumas yra numeris vienas, o sveikatingumas yra numeris du <...>
Streso visi nuėmimo būdai, kaip druskų kambarys arba dabar projektuojamas verslo centras su trijų šimtų metrų profesionaliu bėgimo takeliu aplink visą trečio aukšto terasą. Vėlgi, kažkam prasibėgti kelis ratukus yra tas streso nuėmimo būdas ir jam padeda sveikai gyvensenai ir sveikatai“, – tvirtino I. Juščė.
Turto banko Finansų departamento direktorius, laikinai atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Ernestas Česokas sakė, kad panašūs darbuotojų poreikiai girdimi ir viešajame sektoriuje ir tokių erdvių, kaip druskų kambariai, viešojo sektorio biuruose ateityje išvysime taip pat.
Kai kurie darbdaviai darbuotojams kompensuoja per nuotolinį darbą patirtas išlaidas
E. Česokas teigė, kad kai kurie darbdaviai kaip tik netgi finansuoja nuotolinio darbo metu patirtas darbuotojų išlaidas.
„Tas klausimas turbūt buvo labai aktualus pandemijos įkarštyje, tai tų praktikų turbūt yra įvairių. Girdėti, kad kažkas turi labai aiškų kompensavimo mechanizmą ir kompensuotų nuo A iki Z, tai tokių pavyzdžių mažuma būtų, daugiau yra ta pagalba įsirengiant, kėdės, monitoriai, kompiuterių stovai, tam tikros priemonės, kurias privalome suteikti, tai tokio tipo kompnesacijos labiau vyrauja.
Privačiame sektoriuje tikrai esu girdėjęs, nežinau, kiek dabar tai galioja, kad kompensuoja tam tikras komunalinių išlaidų dalis, bet turbūt tokių atvejų irgi yra mažuma“, – tvirtino E. Česokas.
taip atrodo naujo lidlo statyba vilniuje -Dangeručio gatvėje
