Vilniaus miesto rotušėje surengtame priėmime Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis dėkojo Lietuvos žmonėms už paramą ir sakė, jog kova už laisvę nėra baigta ir Gruzija niekada nepasiduos. „Jeigu šiandien manęs paklaustumėte, kur yra Europos sąžinė, tai aš Jums atsakyčiau, kad ji yra čia - Lietuvoje. Būtent Jūs, Lietuvos žmonės, ir saugote ją“, - sakė jis.
Maždaug dviem šimtams susirinkusių svečių buvo pademonstruoti dokumentiniai kadrai apie Rusijos karinius veiksmus Gruzijos teritorijoje. Taip pat parodyti vaizdai iš akcijų, kuriomis Lietuvos žmonės reiškė paramą Gruzijai karinės Rusijos agresijos metu. Svečiai, tarp kurių buvo politikai, diplomatai, žurnalistai ir Gruzijos rėmėjai, taip pat vaišinosi gruzinišku vynu bei mineraliniu vandeniu „Borjomi“, kuriuos Rusija prieš porą metų paskelbė esant kenksmingais sveikatai bei uždraudė importuoti.
Valdas Adamkus: Rusija įžeidė ES
Prezidentas Valdas Adamkus mano, kad taikos planas Gruzijos ir Rusijos konflikte yra nevykdomas ir tai yra įžeidimas dėl jo susiderėjusiam Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy (Nikolia Sarkozy) bei visai Europos Sąjungai (ES).
Vilniuje penktadienį susitikęs su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu V. Adamkus žurnalistams sakė ketinantis atkreipti į tai Europos šalių vadovų dėmesį per ES viršūnių susitikimą, kuriame, kaip manoma, bus siekiama atnaujinti ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties.
„Lietuva tada iškels principinį klausimą – ar yra vertybės, už kurias garsiai pasisakė ES valstybės, o jeigu ne, kas verčia ES keisti poziciją, jeigu ji bus pasikeitusi. (...) Aišku, kad tas šešių punktų planas yra neįgyvendintas. Visos sąlygos, kurias Prancūzijos prezidentas buvo užsibrėžęs ir sutaręs, kad tai yra garantija Gruzijos integralumui, aišku, yra neįgyvendintos. Mano supratimu, tai yra įžeidimas ne tik prezidento Sarkozy (...), bet ir visos ES“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Pasak V. Adamkaus, jo ir M. Saakašvilio susitikimo tikslas buvo apibendrinti tarptautinę situaciją, susijusią su Gruzija, ir aptarti, kaip vykdomas Prancūzijos bei Rusijos vadovų rugpjūtį pasirašytas šešių punktų taikos planas.
Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio. Priimtoje deklaracijoje teigiama, kad derybos bus sustabdytos, kol bus įvykdytas reikalavimas, jog Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos karui.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje – iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
Gali blokuoti derybas
Lietuva yra užsiminusi, kad gali nepritarti ES ir Rusijos derybų atnaujinimui, jei Rusija neišves separatistinėse Pietų Osetijoje ir Abchazijoje dislokuotų papildomų karių.
Tuo metu Prancūzija sako, kad sąlygos atnaujinti derybas dėl ES ir Rusijos partnerystės susitarimo yra pakankamos.
Balandžio pabaigoje Lietuva blokavo derybų su Rusija pradžią, pasiūlydama prie derybų mandato keturias deklaracijas – dėl Lietuvai nutrūkusio tiekimo naftotiekiu „Družba“, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimo, bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios įvykių, Medininkų žudynių bylas ir dėl pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes.
Deklaracijos buvo priimtos, todėl Lietuva veto atsiėmė ir nebetrukdė derybų pradžiai. Derybas ES ir Rusija pradėjo birželio pabaigoje, tačiau rugsėjį jos vėl buvo sustabdytos.
Maskva keršija ir kontroliuoja
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių Pietų Osetijos ir Abchazijos kontrolės. Šiose teritorijose, Gruzijai atsiskiriant nuo byrančios Sovietų Sąjungos, Maskva įsteigė marionetinius režimus, neva siekiančius nepriklausomybės ir karine jėga padėjo juos faktiškai atplėšti nuo Gruzijos. Panašią taktiką Kremliaus vadovai naudojo ir kitose byrančios imperijos dalyse. Dalis Moldovos teritorijos – Transnistrija – ligi šiol nekontroliuojama centrinės šalies valdžios, nes to neleidžia ten dislokuotos Rusijos pajėgos. Analogiškai buvo mėginama sukurti tariamai nepriklausomybės siekiančius teritorijos vienetus ir Lietuvos Vilniaus krašte.
Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Šis konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir Nikaragva.
