Savaitgalį Lietuvoje praūžusi vėtra pridarė ne tik milijonais skaičiuojamų finansinių nuostolių, bet ir pareikalavo keturių žmonių gyvybių. Audra gyventojus užklupo naktį: išvartė medžius, nuplėšė pastatų stogus, griūvantys medžiai prispaudė automobilius. Ypač skaudžios pasekmės ištiko žmones poilsiavusius Varėnos rajone esančiame Glūko kaime, mat naktį ant palapinės virtęs medis mirtinai sužalojo joje miegojusius žmones.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė, paklausta, ar buvo galima nuspėti, jog gamtos stichija įsisiautės taip rimtai, sakė: „Kai tokį karštį pakeičia kur kas vėsesnis oras, perkūnijos būna itin smarkios ir pridarančios daug žalos. Žmonės dažnai klaidingai mano, kad jei prognozuojama perkūnija, tai tik pagriaudės ir pažaibuos, bet iš tiesų, perkūnija – tai visas kompleksas įvairių reiškinių. Vienus gali tik pagąsdinti tolimas griaustinis, o kitur bus ypač smarkus vėjas ir gausus lietus. Niekada vasaros perkūnijos nepraeina ramiai, šį kartą taip pat buvo laukta stipraus škvalo ir audros.“
Pasak pašnekovės, buvo spėjama, kad audra Lietuvoje siautės sekmadienio dieną, tačiau smarkus lietus ir medžius su šaknimis verčiantis vėjas šalies gyventojus užklupo paryčiui.
Į klausimą, pagal kokius požymius patys gyventojai galėtų nuspėti, jog reiktų laukti rimtų audrų, V. Ralienė atsakė: „Po didelių karščių įsiveržus vėsesniam orui prasideda aktyvus galingų kamuolinių debesų formavimasis. Būtent šie debesys ir lemia trumpalaikius vėjo sustiprėjimus ir trumpas, bet labai smarkias liūtis.“
Nors orų prognozėse buvo minima galima perkūnija, išsamesnių pranešimų apie galimą stichijos šėlsmą gyventojai nesulaukė. Apie tai, ar pakanka informacijos gyventojams, pašnekovė sakė: „Kai ilgesnį laiką perkūnijos būna ramesnės, mes tiesiog užmirštame, jog tai vienas pavojingiausių meteorologinių reiškinių Lietuvoje. Gyventojai perspėjami per radiją ir televiziją bei interneto svetainėse, bet dažnai žmonės savaitgaliais ilsisi ir būna toli nuo šių informacijos priemonių, tad ir informuoti apie galimą pavojų ne visada įmanoma. Ateityje planuojama, kad perspėjimai būtų siunčiami trumposiomis žinutėmis į mobiliuosius telefonus. Užsienio šalių praktika rodo, kad toks būdas pasiteisina. Šį kartą tikrai buvome užmiršę, kiek nuostolių gali padaryti perkūnija“, – sakė pašnekovė.
