Kaip portalui tv3.lt pasakojo Edita, jai visada labia patiko haskiai, todėl mergina ėmė naršyti interneto portalų skelbimus, ieškodama parduodamų šunelių. Ji pastebėjo, jog su kilmės dokumentais haskių veislė šunys yra gerokai brangesni.
„Mūsų požiūris buvo kaip ir daugumos šiandien – dokumentai yra tik popierius, perkam šunį, o ne kažkokį lapelį, į parodas neisim, tad kam tiek permokėt? Skelbime, kurį nusižiūrėjome, buvo visos vados nuotraukos, taip pat ir šunelių tėvų.
Susitikę su pardavėjais ir pamatę šunį net nesuabejojome, jog tai gali būti ne haskis. Juk atrodė taip pat kaip ir visi haskiai. O tiesa ta, jog už kelis šimtus litų nusipirkome mišrūną, kuris yra tik panašus į Sibiro haskių veislės atstovus“, – pasakojo Edita.
Nuo šlubavimo iki genetinės ligos nustatymo
Klaipėdietė Meitą nusipirko, kai kalytei buvo 2 mėnesiai. Augintinis pradėjo negaluoti, kai Meitai buvo 6 mėnesiai.
„Šuo grįžtant iš pasivaikščiojimo prie namų ėmė šlubuoti. Nesupratau kas nutiko, juk net nesusitrenkė, lygioje vietoje ėmė ir sušlubavo. Gal koją ne taip pastatė, pamaniau, ir praleidau pro akis. Po savaitės – vėl tas pats. Po dviejų – irgi. Keliavome pas veterinarą, kuris pažvelgęs į šunį, be jokių tyrimų pareiškė: „šuo atrodo visiškai sveikas, dėl viso pikto duodu priešuždegiminių vaistų”, – aiškino Edita.
Anot jos, vėliau šuneliui nustatyta babeziozė (erkių sukeliama liga, kurios metu prasideda eritrocitų irimas), Meita gydyta nuo šios ligos, tačiau kalytė ir toliau šlubavo. Veterinarai teigė, jog augintinis šlubuoja dėl hemoglobino trūkumo ir davė vitaminų, vėliau davė įvairių vaistų. Pasak Editos, toks „eksperimentavimas vaistais“ truko apie 3 mėnesius, kol galiausiai sužinojo tikrąją diagnozę.
„Meita ėmė cypti, mėgindama stotis nuo žemės, vėliau visai nesistojo. Iš lauko dažnai nešdavomės ją namo ant rankų. Pakeitėm dar vieną veterinarą. Po visos dienos tyrimų nustatė ligą – poliartritas. Tai reiškia, kad kalytės imunitetas yra apsigimęs, kenkia jai pačiai, gamina medžiagą sąnariams, kuri juos žeidžia, skatina kaulų irimą“, – pasakojo Edita.
Meitos šeimininkės teigimu, kalytei pradėtas gydymas tabletėmis, mat skiepai esą jau jai nepadės, tačiau dėl vaistų augintinis nelaikė šlapimo. Edita teigė, jog teko sumažinti vaistų dozę, tačiau dėl to Meita vėl ėmė jaustis prastai, negalėjo atsistoti ant kojų.
„Keliavome daryti tyrimus, rentgeno nuotrauka. Paaiškėjo, jog visi Meitos sąnariai yra pažeisti ir šlubuos ji iki pat savo gyvenimo galo. Paklausus, kas bus toliau, gavau atsakymą: „galvokite, ką darysit toliau – ar kankinsit šunį ir save, ar ...“. Todėl nusprendėme apsilankyti pas dar vieną specialistą, kad išgirstume ir kitą nuomonę“, – kalbėjo Edita.
Ragina nepasitikėti šunų daugintojais
„Migdyti sunkia genetine liga sergantį keturkojį“, – esą tokį patarimą netiesiogiai davė vienas iš veterinarų Edita, tačiau ji pati sako dar nežinanti, ar taip pasielgs.
„Tokį sprendimą priimti nėra taip paprasta, ypač, kai šuo toks jaunas, mylimas, vos 2-ejų metų“, – aiškina mergina.
Drąsiai savo augintinio istoriją paviešinusi Edita ragina kitus haskių mylėtojus būti itin atidiems, renkantis augintinį. Anot jos, perkant šunelį, būtina, kad jis būtų su kilmės dokumentais, reikia žinoti, ar buvo atlikti keturkojo tėvų tyrimai. Edita pabrėžė, kad dažniausiai šunų daugintojai į tai nusispjauna.
„Dažnai žmonės įrodinėja, jog serga augintiniai ir su dokumentais. Tai tiesa, tačiau jie ir yra tam skirti, siekiant išvengti paveldimų ligų, apsigimimu.
Veisėjai atlieka daugybę brangių sveikatos tyrimų, kurie garantuoja, jog neteks laidoti augintino po kelių mėnesių ar metų, garantuoja augintinio veislę, tuo metu daugintojai „nešvaisto“ lėšų tokiems dalykams. Kai kurie jų kergia gyvūnus per kiekvieną rują, po ko ir seka tokie atvejai, jog imunitetas apsigimęs, alergija daugeliui dalykų ir panašiai.
Haskių mylėtojams patarčiau atsakingai rinktis veislę, gerai išanalizavus augintinio charakterį, apgalvoti galimybes 15 metų į priekį, bendrauti su veisėjais, kurie gali daug papasakoti bei patarti“, – aiškino Edita.
Ekspertė: rinkitės veislynus
„Greičiausiai šitą šuniuką teks užmigdyti, kad jis nesikankintų“, – išgirdusi apie Editos istoriją savo nuomonę portalui tv3.lt pateikė Sibiro haskių veislyno „Sibiro Auksas“ veisėja Kristina Kančienė.
„Genetinės ligos pasitaiko ne tokiame ankstyvame šuns amžiuje, tai yra reti atvejai. Merginai nepasisekė. Bet tokių šeimininkų, kurių šunys nudvėsė vėliau nuo minėtos genetinės ligos, tokių šeimininkų, kurie nutylėjo, kodėl jų augintiniai nudvėsė, yra daug“, – aiškino veisėja, girdama Editą, jog ši išdrįso apie savo istoriją prabilti viešai.
K. Kančienė pasakojo, kad būtent haskių mylėtojai dažniausiai ir būna tie asmenys, kurie susigundo šios veislės šunelius pirkti pas šunų daugintojų, o ne veislyne, tačiau vėliau dėl to gailisi. Pasak šunų veisėjos, dažniausiai nurodomas tokio sprendimo argumentas – šuns kaina.
„Daugintojai haskius parduoda maždaug nuo 50 iki 100 eurų, o veislyne haskio kaina prasideda nuo 1000 eurų“, – apie kainų skirtumus kalbėjo K. Kančienė.
K. Kančienė žmonėms, kurie ketina pirkti haskių veislės šuniuką, kreiptis ne į šunų daugintojus, o į veislyną.
„Sibiro haskių veislynai Lietuvoje, nors jų nėra daug, yra pakankamai aukšto lygio, iš veislynų haskiai išvažiavę ne tik ant sofos miega, bet ir išvažiuoja į užsienį, ten parodo aukštą lygį, parodose varžosi su aukščiausio lygio šunimis.
Daugintojams valstybė jokių sankcijų neskiria. Jie praktiškai gali daryti su šunimis, ką nori. Jų pagrindinis tikslas yra parduoti šunis, juos parduoda tik 3 savaičių amžiaus, ko daryti kategoriškai negalima, nes tuos šuniukus kalė maitina iki 2 mėnesių.
Tuo metu veisėjų pagrindinis tikslas – selekcija. Veisėjas siekia gerinti, tobulinti veislę, jis niekada nedarys visko bet kaip, jis atliks šuniui visus įmanomus tyrimus, išnagrinės genealoginį šuns medį ir parinkdamas jam partnerį, išnagrinės ir jo genealoginį medį. Tai yra sunkus darbas ir veisėjas iš to pelno realiai negauna, tai yra brangus hobis“, – pasakojo K. Kančienė.
„Geras veisėjas pasikvies žmogų, ištardys jį, išklausinės žmogų, apie jo poreikius, kaip jis ketina auginti šunį. Geras veislynas visą laiką turės tinkamai paruoštą šuns pirkimo-pardavimo sutartį, naudingą abiem šalims, pateiks šuns dokumentus, kuriame bus informacija apie šuns kilmę, apie atliktus tyrimus“, – pridūrė veisėja.
