Šiauliečiams dėl naujos, biokurą naudojančios jėgainės šiluma pigo, bet šildymo sąskaitų už gruodį sulaukė didelių – vidutiniškai 392 litų. „Šiaulių kraštas“ domėjosi, kiek už savo būstų šildymą moka šalies ir miesto vadovai. Mažiausia – Šiaulių miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus sąskaita – 250 litų.
Direktorius – už renovaciją
Savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius „Šiaulių kraštui“ sakė, jog 80 kvadratinių metrų buto šildymas už gruodį jam kainuos 250 litų.
Gyvena jis prieš dešimt metų renovuotame name su autonominiu šildymu, šildymo katilas kūrenamas dujomis. Kiekviename bute šiluma yra reguliuojama.
„Per 3 litus mokėti už vieno kvadratinio metro šildymą nėra mažai, centralizuoto šildymo renovuotuose daugiabučiuose yra ir geresnių variantų, – skaičiavo direktorius. – Mes priklausomi nuo to, kaip kaimynai šildosi, o apačioje dar yra negyvenamos patalpos.“
Tačiau jis vienareikšmiai yra už daugiabučių renovaciją.
„Pats buvau namo bendrijos pirmininkas, agitavau kaimynus, žinau, kad nėra lengva gauti šimtaprocentinį sutikimą, – prisimena V. Damulevičius. – Ypač sunkiai apsisprendė pensininkai, bet vėliau jie kreditą išmokėjo pirmieji – kone per porą metų.“
Namas su valstybės parama buvo renovuotas vienas pirmųjų Šiauliuose, o investicija kiekvienam butui kainavo 10–12 tūkstančių litų. Kreditą ėmė pati namo bendrija 10 metų.
Merui kainuoja 2000 litų
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, kaip ir V. Damulevičius, nuo centralizuoto šildymo nepriklauso. Jis gyvena individualiame 180 kvadratinių metrų name. Šildo jį malkomis.
„Perku malkų pagal skelbimus, – sakė „Šiaulių kraštui“ meras. – 2000 litų kainuoja šildymo sezonas, šildau maždaug penkis mėnesius, per mėnesį išeina po 400 litų, katilas sukasi su elektra, dar 200 litų už elektrą prisideda.“
J. Sartauskas sako labai šiltai negyvenantis: „Visą parą katilo nekūrenu.“
Meras priminė, jog individualūs namai, statyti iki 1993 metų, taip pat gali būti renovuoti su valstybės parama. O šalia esamos daugiabučių renovavimo sistemos rengiamas ir naujas jų renovacijos modelis. Pagal jį ne gyventojai, o renovacijos administratoriai imtų kreditus.
Savivaldybėje rengiamasi šiam procesui, jau sudaromas sąrašas labiausiai „kiaurų“ namų.
„Aplinkos ministerija nori atrinkti renovacijai iki 100 blogiausių namų, – sakė meras. – Kiekvienoje savivaldybėje maždaug po 10 namų. Savivaldybės bus prašoma siūlyti, kokius namus renovuoti, procesą koordinuoti, gauti gyventojų sutikimą.“
Ta funkcija, mero teigimu, gali būti pavesta kuriai nors Savivaldybės įstaigai ar steigiama nauja Savivaldybės įstaiga.
Premjerą sąskaita nustebino
78 kvadratinių metrų naujos statybos bute sostinėje gyvenantis premjeras Algirdas Butkevičius už praėjusio mėnesio šildymą sulaukė 455 litų sąskaitos.
„Turiu pasakyti, nors gyvenu naujame name, bet tikėjausi, kad kaina bus truputį mažesnė,“ – vakar sakė Vyriausybės vadovas.
Didelę sąskaitą už šildymą jis siejo su šilumos sureguliavimo problemomis: namas dar ne visas apgyvendintas, tad reikia padengti ir negyvenamų butų šildymo kaštus, o laiptinėje temperatūra siekianti net 25 laipsnius šilumos.
Mokesčių skirtumai
„Šiaulių energijos“ duomenimis, Šiauliuose gruodžio mėnesį pigiausiai 1 kvadratinio metro šildymas renovuotame name kainavo 1,77 lito, o senos statybos name brangiausiai – 12,35 lito.
Atitinkamai 50 kvadratinių metrų buto šildymas pigiausiai kainavo 88,50 lito, o brangiausiai – 617,50 lito.
Palyginti su 2011 metų gruodžiu, praėjusių metų gruodis buvo šaltesnis. Vidutinė temperatūra buvo minus 4,4 laipsnio (2011 metais – plius 1,8 laipsnio).
Todėl nors šilumos kaina ir mažėjo, vidutinė 1 kvadratinio metro šildymo kaina didėjo ir sudarė 5,25 lito (2011 metais buvo 4,40 lito).
Už šildymą gyventojai „Šiaulių energijos“ bendrovei 2013 m. sausio 1 d. buvo skolingi 4,6 milijono litų. Prieš metus skola buvo 4,2 milijono litų.
Šiaulių miesto biudžetinės įstaigos šių metų sausio 1 dieną buvo skolingos 4,4 milijono litų (be gruodžio mėnesio), o prieš metus – 19,7 milijono litų.
Kauniečių sąskaitos didžiausios
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, iš didžiųjų miestų gyventojų kauniečių sąskaitos už gruodį didžiausios.
Kaune šiluma kainuoja 32,56 ct/kWh. Čia 60 kv. metrų ploto buto šildymas senos statybos namuose vidutiniškai kainuos 488 litus.
Vilniečiai už tokio pat ploto buto šildymą senos statybos daugiabučiuose mokės vidutiniškai 447 litus. Sostinėje šilumos kaina sudaro 29,79 ct/kWh.
Klaipėdiečiai – 422 litus. Uostamiestyje šilumos kaina sudaro 28,10 ct/kWh.
Šiauliečiai mokės apie 392 litus už 60 kv. metrų ploto buto šildymą neapšildytuose senos statybos namuose.
Dėl pernai „Šiaulių energijos“ bendrovės pastatytos jėgainės, kurioje pradėtas deginti biokuras sudaro iki 38 procentų, šilumos kaina sumažėjo iki 26,15 ct/kWh.
Šiauliuose dar pigs
„Šiaulių energija“ šilumą nuo sausio pigina dar 1,5 procento.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose šiluma gruodį vidutiniškai kainavo iki 36 ct/kWh. Tarp tokių brangiai mokančių miestų Šiaulių apskrityje yra Pakruojis ir Joniškis.
Miestuose, kuriuose šiluma gaminama iš biokuro šilumos kaina gruodį buvo apie 18–25 ct/kWh ir vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh. Šiaulių apskrityje mažiausia šilumos kaina yra Radviliškyje ir Kelmėje.
Rūta JANKUVIENĖ
