Alma Mosteikaitė / Alytaus naujienos
Alytuje, Nemuno pakrantėje, Tilto g. 2 esantis pastatas miesto gyventojams žinomas kaip senoji pirtis. Šį statinį valdo miesto savivaldybės tarybos nario Jono Balčiaus vadovaujama bendrovė „Maji“. Tas pats tarybos narys yra ir Dzūkų krašto menų inkubatoriaus vadovas. Inkubatorius irgi veikia Tilto g. 2. Dabar šis pastatas, pritaikant jį menų pirčiai, rekonstruojamas už skirtą europinę paramą. Visiškai neseniai jis pateko į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos akiratį dėl projekto neatitikimo šios teritorijos detaliajam planui. Dėl inkubatoriaus pastato projekto prieštaravimo teisinėms normoms miesto architektai kartu su Kultūros ir meno taryba rengia raštą savivaldybės vadovams.
Parama – milijoninė
2013 metų gruodžio viduryje ūkio ministras Evaldas Gustas pasirašė įsakymą dėl europinės paramos skyrimo Dzūkų krašto menų inkubatoriaus pateiktam projektui dėl šio inkubatoriaus menų pirties kūrimo. Projektas finansuotas iki 7 mln. 500 tūkst. 900 litų, arba iki 94,94 proc. jo vertės. Likusią dalį projekto turi finansuoti pats miesto savivaldybės tarybos nario tvarkiečių atstovo J.Balčiaus vadovaujamas Dzūkų krašto menų inkubatorius, tarp kurio steigėjų yra ir bendrovė „Maji“, kuriai vadovauja taip pat J.Balčius. Pastarojo teigimu, likusi projekto dalis bus finansuojama privačiomis lėšomis.
Kaip tvirtinama oficialiame projekto pristatyme, už skirtas lėšas bus rekonstruotas pastatas Tilto g. 2, daugiau nei 1 tūkst. 600 kv. metrų ploto pritaikant menų inkubatoriui. Jame numatoma įrengti patalpas medijų meno atstovams, juvelyrams, keramikams, dailininkams, filmavimo studija, interaktyvaus meno, filmų peržiūros salės, konferencijų kambariai, administracinės ir techninės patalpos. Menų pirtyje galės reziduoti menininkai iš Alytaus ir visos apskrities. Menų inkubatorius bus aprūpintas nauja mokymo įranga, kurią vykdant veiklas bus galima nuomotis lengvatinėmis sąlygomis.
Čia įsikūrusiems menininkams planuojama siūlyti ir kitas paslaugas – verslo planų rengimą, pagalbą juos realizuojant, mokymus, renginių organizavimą, produkcijos pristatymą bei pagalbą ją parduodant.
Įgyvendinus projektą tikimasi sukurti palankias sąlygas meninės krypties verslų plėtotei, skatinti jaunimo verslumą, naujų darbo vietų kūrimą, mažinti nedarbą.
Skyrus finasavimą Dzūkų krašto menų inkubatorius konkurso būdu pasirinko menų pirčiai skiriamo pastato rekonstrukcijai reikalingus statybininkus. Šiemet sausio viduryje čia darbus pradėjo bendrovė „Alytaus rentiniai“. Pasak J.Balčiaus, į menų pirties atidarymą ketinama pakviesti ateinančių metų spalį.
Miesto architektai būtų sumalti į miltus
Tilto g. 2 pastato rekonstrukcijos projektą Dzūkų krašto menų inkubatoriaus užsakymu padarė Vilniaus bendrovė „Tiksli forma“. Kaip sakė architektas Algirdas Mainelis, internetinėje erdvėje pamatęs pastato vizualizaciją, o netrukus ir susipažinęs su savivaldybės pateiktu pastato projektu, jis buvo priverstas rimtai nusistebėti: „Kažkokia eklektika, maišomi keli stiliai, kurie tarpusavyje nedera. Pagal miesto bendrąjį planą ši teritorija yra Senamiesčio urbanistinis draustinis, čia turi būti projektuojami paminklosauginius reikalavimus atitinkantys pastatai. Jei tokį projektą būtų parengę miesto architektai, jie būtų sumalti į miltus, savivaldybė net nebūtų išdavusi leidimo statyti tokį pastatą. Galbūt tam turėjo įtakos Jono Balčiaus pozicijos savivaldybėje. Kiek žinau, tarp šio inkubatoriaus steigėjų yra ir kitas miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Švirmickas.“
Miesto architektai kartu su Kultūros ir meno taryba dabar rengia raštą miesto vadovams ir ketina išdėstyti, kur pastato projektas prieštarauja teisinėms normoms. A.Mainelio teigimu, pagal šios teritorijos bendrąjį planą šioje vietoje pastatai negali būti aukštesni nei trijų aukštų, dabar čia numatoma statyti keturių aukštų, arba tiksliau – trijų aukštų su mansarda, kuri neatitinka šiai patalpai keliamų reikalavimų, nes įrengiami balkonai, liftas, inžineriniai tinklai, patalpų durys.
Miesto architektai vardija ir kitus projekto pažeidimus – pastato aukštų planai pateikti neegzistuojančiu masteliu, aukštų planuose nėra pagrindinių patalpų matmenų, klastojami statinio aukščiai, nėra gretimų sklypų savininkų sutikimo dėl sumažinamų atstumų iki sklypų ribų, neatlikti rekonstruojamo pastato esamų pamatų ir pastato konstrukcijų tyrinėjimai, nenurodyta gatvės užstatymo linija. „Dėl pastato projekto dar būtų galima vardinti daug pažeidimų, bet esmė – kodėl jų nepastebėjo atsakingi savivaldybės administracijos specialistai, išduodami leidimą statybai“, – pabrėžė A. Mainelis.
Turės keisti projekto sprendinius
Dzūkų krašto menų inkubatoriaus pastato rekonstrukcijos projektu jau domėjosi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.
Nustatyta, kad šios teritorijos detaliajame plane iš tiesų statinių aukštų skaičius turi būti ne didesnis nei trys. Projekto bendrųjų duomenų lentelėje nurodoma, jog pastatas yra trijų aukštų su mansarda. Tačiau iš pastatų aukštų planų, pjūvių ir pastato fasado brėžinių matyti, kad jis suprojektuotas keturių aukštų. Tiksliau – statomas priestatas suprojektuotas keturių aukštų, o pertvarkomos esamos pastato dalies aukštų skaičius nurodytas trys su mansarda. Planuojama statyti mansarda neatitinka šio statinio apibrėžimo.
Iš J.Balčiaus valstybiniai statybų inspektoriai reikalauja pakeisti pastato projekto sprendinius, kad jie atitiktų šios teritorijos bendrąjį planą. Tai jis turi padaryti iki rugsėjo vidurio.
Pastato rekonstrukcija nesustabdyta, nes ketvirto aukšto statyba dar neprasidėjusi.
Inspekcija miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, atsakingam už šio projekto tikrinimo, statybą leidžiančių dokumentų parengimo ir išdavimo tvarkos pažeidimą, rengiasi surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Administracinio pažeidimo byla bus perduota nagrinėti teismui, už tai gresia bauda nuo 500 iki 2 tūkst. litų.
Savivaldybė inspekcijai turės įvardyti pažeidimą padariusį asmenį.
J.Balčius sakė dar oficialiai negavęs rašto iš minėtos inspekcijos, bet tą raštą jam tekę matyti: „Čia visi klausimai architektams. Visuose aprašymuose pastatas yra trijų aukštų su mansarda, tik brėžiniuose netiksliai pavaizduotas ketvirtas aukštas. Pakeis brėžinius, ir to ketvirto aukšto nebus. Aš į tą reikalą žiūriu kitaip, – per mano pastatą miesto architektai, tarp kurių yra buvusių savivaldybės vyriausiųjų architektų, nori suvesti sąskaitas su dabartiniu savivaldybės vyriausiuoju architektu, nes jis nepasiduoda jų žaidimų taisyklėms, nederina kai kurių jų projektų.“
A.Mainelio tvirtinimu, niekas nesirengia suvedinėti jokių sąskaitų, bet kaip miesto piliečiams rūpi statomi ar planuojami statyti statiniai.
Ikiteisminis tyrimas kol kas nepradėtas
Vasario viduryje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas gavo pranešimą apie iškirstus medžius Nemuno apsauginėje juostoje ties Tilto g. 2. Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad savivaldybė šioje vietoje iškirsti 11 gluosnių ir atžalinės kilmės krūmus buvo davusi leidimą bendrovės „Maji“ direktoriui J.Balčiui, nes jis to prašė. Šie medžiai jam užstojo vaizdą į Nemuną.
Aplinkosaugininkai suskaičiavo, kad iš viso iškirsta net 52 medžiai: 24 gluosniai, 12 paprastųjų ievų, 10 mažalapių liepų ir 6 uosialapiai klevai. Dėl nelegaliai iškirstų medžių, aplinkos apsaugos specialistų skaičiavimu, gamtai padaryta maždaug 25 tūkst. litų žala.
J.Balčius departamentui pateikė paaiškinimą, kad pjovęs tik pažymėtus medžius, o kas kirto kitus, jis nežinantis.
Tada Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas tyrimo medžiagą perdavė Alytaus prokuratūrai. Ši dėl žalos ir kitų faktų patikslinimo kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
Šią savaitę policijos pareigūnai nusprendė, kad dėl medžių iškirtimo Nemuno apsauginėje juostoje ties Tilto g. 2 pradėti ikiteisminio tyrimo pagal Baudžiamąjį kodeksą nėra pagrindo, nes nenustatyta vagystė ir didelė žala gamtai. Dabar vietiniai prokurorai turi nuspręsti, ar pritarti policijos pareigūnų nutarimui, ar savo ruožtu pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pats J.Balčius tvirtino, jei ikiteisminis tyrimas nevyks, jis vietinių aplinkosaugininkų veiksmus jo atžvilgiu ketina skųsti Aplinkos ministerijai, nes, jo manymu, viešoje erdvėje buvo paskelbta apie nelegaliai iškirstą didelį kiekį medžių, kurių tokio kiekio ten visiškai nebuvo.
