Karantino įvedimas ir visuomeninio gyvenimo persikėlimas į internetą itin suaktyvino dezinformaciją apie koronavirusą, mano „Demaskuok.lt“ analitikas Algirdas Kazlauskas.
„Pirmosiomis karantino savaitėmis analizuodami informacijos srautą Lietuvoje, galime išskirti dvi ryškias tendencijas, atskleidžiančias dezinformacijos tikslus. Pirmiausia, buvo kryptingai siekiama mažinti visuomenės pasitikėjimą autoritetais – sveikatos apsaugos sistema, akademikais, gydytojais ir mokslu iš esmės. Antras siekis – pakirsti žmonių pasitikėjimą demokratinėmis, taikią pasaulio tvarką palaikančiomis institucijomis – NATO ir Europos Sąjunga“, – apibendrina jis.
Kovo 16-29 dienomis fiksuoti 135 propagandos ir dezinformacijos atvejai Lietuvos ir Rusijos interneto portaluose bei „Facebook“. Klaidinanti informacija labiausiai plinta pastarajame – beveik 7-ios iš 10-ies pasirodančių melagienų aptinkamos būtent šiame socialiniame tinkle.
Pagrindiniai tokių žinučių šaltiniai yra koronaviruso aptarimui itin greitai susibūrusios grupės, iš kurių dvi didžiausios – „Coronavirus COVID19“ ir „⚠Koronavirusas ⚠ (COVID-19)“ išsiskiria ypatinga klaidinančios informacijos gausa. Taip pat buvo analizuota, ką tyrimo laikotarpiu rašo Rusijos ir Lietuvos interneto puslapiai – nustatyta apie pusšimtis informacijos iškraipymo atvejų, iš kurių didžiausia dalis fiksuota tinklapiuose „RuBaltic“, „SputnikNews“ ir „BukimeVieningi“.
Pasak A. Kazlausko, didžiausia problema yra ta, kad dezinformacinėse žinutėse įprastai yra dalis tiesos, o tai jas paverčia labiau įtikinamomis.
„Deja, daugeliui klaidinančių naratyvų gyvybės įpūtė neadekvati ir vietinių, ir tarptautinių oficialių valdžios institucijų reakcija į naujojo koronaviruso plitimo potencialą ir su tuo susijusią žmonių baimę mirti, – atkreipia dėmesį analitikas. –Todėl ieškant krizės priežasčių ir kaltųjų, dabar yra itin svarbu negriauti visuomenės pasitikėjimo svarbiausiais ligšiolinę gyvenimo tvarką užtikrinusiais dalykais – pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir mokslo pasiekimams.“
Socialiniuose tinkluose ir tinklalapiuose buvo plėtojamos skirtingos temos ir naratyvai. „Facebook“ daugiausiai įsitraukimo ir sklaidos – daugiau nei 492 tūkst. galimos auditorijos, sulaukė pasakojimai apie pasaulyje įsivyravusią paniką: karantiną, blogiausius užsienio pavyzdžius ar prekių trūkumą. Kitos plačiausiai paskleistos žinutės – „virusas buvo tikslingai sukurtas laboratorijose“ (daugiau nei 421 tūkst.) ir „egzistuoja būdai gydyti COVID-19“ (beveik 382 tūkst. potencialios auditorijos).
Analitikai atkreipia dėmesį, kad ne visose koronaviruso temai sukurtose „Facebook“ grupėse sklinda dezinformacija – daugiau nei 37 tūkst. sekėjų turinčioje „Koronavirusas – tikra info“ stebimu laikotarpiu klaidinančių naujienų nebuvo fiksuota.
Lietuvos ir Rusijos tinklalapiuose daugiausiai dėmesio buvo skiriama NATO ir Europos Sąjungos temoms, pristatant šias organizacijas, o kartu ir Lietuvą bei Baltijos šalis kaip nesusitvarkančias su situacija. „Lietuvai nepavyksta užkirsti kelio COVID-19 pandemijai“, „NATO nerūpi Lietuva“ – dažniausios dezinformacijos žinutės tinklalapiuose. Juose net pasirodė pavieniai straipsniai, kad už koronaviruso sklaidą Kryme yra atsakinga Lietuva arba svarstymai, kad Rusija būtų išgelbėjusi Baltijos šalis nuo COVID-19.
