„Pagal urvo kasimo požymius nustačiau, kad gyvena barsukas, kas yra pakankamai keista. Bet pagal rastas pėdas įspaustas nustačiau, kad gyvena ir kitas gyvūnas“, - sako Biržų raj. aplinkosaugininkas Artūras Grikša.
Fotomedžioklė
Norėdamas patikrinti įtarimus, ar gali būti, kad labiau Afrikoje ir Eurazijoje paplitę plėšrūnai, kurie savo išvaizda primena hienas nei yra panašūs į vilkus ar lapes, ne tik kuriasi Lietuvoje, bet ir sparčiai užkariauja gyvenamos teritorijos ribas, aplinkosaugininkas griebėsi fotoaparato ir surengė žvėries naktinę fotomedžioklę.
„Pagal nustatytas nuotraukas pirmoj nakty nieko nebuvo, antrą naktį buvo nufotografuotas įeinantis ir išeinantis ir barsukas, ir šakalas“ , – sako A. Grikša.
Dar šių metų pavasarį pirmieji šakalų išrausti urvai ir šių atėjūnų pėdsakai Biržų krašte buvo pastebėti Širvėnos seniūnijoje. Tačiau užfiksuoti šių šuninių šeimos gyvūnų ir patvirtinti kilusius įtarimus niekam nebuvo pavykę.
Dabar nėra abejonių – Lietuvoje apsigyvenę plėšrūs daugiausiai dvėsena mintantys laukiniai žvėrys – šakalai. Kad šie atėjūnai ne migruoja, o atvirkščiai, kuriasi Lietuvos miškuose, nerimą kelia ir medžiotojams.
Medžiotojai mano, kad šakalai į Lietuvą atklydo iš kaimynės Latvijos. Ir spėja, kad jie į Baltijos kraštą galėjo atkeliauti per Ukrainą.
Ėmėsi medžioklės
Lietuvoje pasirodžius šakalams, medžiotojai suskubo pasirūpinti jų medžiojimu, kad invazinė rūšis nespėtų išplisti taip kaip Latvijoje. Mat mūsų kraštui nebūdingi plėšrūnai medžioja viską, kas pasitaiko jų kelyje – nuo smulkių graužikų, perinčių paukščių iki kiškių, ar net stirnų, šernų jauniklių.
„Kol jų populiacija nėra tiek didelė, kad pastebimai darytų žalą, gal jų tiek ir nebus padarytas ryškus nuostolis aplinkai, bet kaip matome, proporcijos jų veisimosi pagal skaičius didėja tiesiog mėnesiais“, - kalba A. Grikša.
Iš viso yra trys šakalų rūšys – paprastasis, juodnugaris ir dryžuotasis. Šalies medžiotojai, sumedžioję šakalą, privalės atlikti genetinius kraujo tyrimus, siekiant nustatyti, kuri rūšis apsigyveno Lietuvoje.
