Aplinkos apsaugos ministrui ši savaitė buvo karšta, jos pradžioje jis atkakliai gynė medžioklės taisyklių pakeitimus, esą jie reikalingi ir suprantami, o neprofesionaliai neturėtų kištis ir komentuoti. Visgi kilus didžiuliam visuomenės pasipiktinimui, o ir sujudus politikams, ministras atsitraukė.
Tiesa, specialistų neapleidžia jausmas, kad naujosios, „patobulintos“ taisyklės idealiai tiko pačiam ministrui, medžiojančiam greta rezervato ir jo bičiuliams medžiotojams, kurie pasinaudoję karantino ir pandemijos priedanga mėgino prastumti abejotinus taisyklių pakeitimus, palengvinančius medžioklę.
Atsitraukti, tiesa, jau iš posto, teko ir Aplinkos ministerijos viceministrei Rasai Vaitkevičiūtei, kuri rengė ir kuravo visą medžioklės taisyklių pakeitimą. Viceministrė, aiškindama stresu, skubiai paliko postą, bet tik po to, kai imta narplioti jos ryšius su senosios kartos miškininkais, įtakingais taip vadinamos „urėdų partijos“ nariais.
Ornitologams užkliuvo ir ministrės pomėgis medžioti vandens paukščius, tarp kurių yra ir retų, nykstančių rūšių ančių. Viceministrė šalia nušautų retų paukščių mielai pozavo ir savo laimikiu gyrėsi socialinėje erdvėje.
Pasak specialistų, bandymai prastumti naujus medžioklės taisyklių pakeitimus parodo medžioklių ir ministerijos pareigūnų moralę ir nesupratimą, kuriame laikmetyje gyvename.
Pakeitimai naudingi asmeniškai?
Baltijos aplinkos forumo vadovas, aplinkosaugininkas Žymantas Morkvėnas sako, kad visi medžioklės taisyklių pakeitimai medžioklę padaro pramoginiu reiškiniu. Anot gamtosaugininko, pakeitimai skirti medžiotojams, kurie nori greičiau ir lengviau pasismaginti, nušauti žvėrį ir sukelti sau azartą, tarkime, pjudant žvėrį šunimis.
„Taigi, turime kalbėti apie etiką ir požiūrį į medžioklę, o net ne apie konkrečios rūšies išnaikinimą. Medžioklė gali pavirsti genocidu. Nežiūrima gyvūnų interesų. <..> Medžiotojai argumentuoja, kad medžioklė tai ūkio šaka, todėl niekas neturi kištis į jos tvarkymą. Bet tai nėra medžiotojų nuosavybė. Tai yra Lietuvos valstybės, o tai reiškia ir visos visuomenės bendras ūkis. Laukiniai gyvūnai yra mano ir jūsų ūkis. Todėl turi būti aiškiai susitarta, jei jau taip, žiūrėti. Nors aš medžioklės kaip ūkio nematau“, – sakė aplinkosaugininkas.
Anot jo, medžioklė yra reikalinga, bet dalis dabar besireiškiančių medžiotojų kompromituoja visą medžioklės idėją. Jų bėda ir yra ta, kad į medžioklę jie žiūri kaip į ūkį. Šeriasi sau šernus, kad galėtų vėliau juos nusišauti, tai kenksminga gamtai.
„Kalbant apie lankus... Jei mes galime pateisinti medžioklę, kaip populiacijos reguliavimo būdą, tai šaudymas lankais yra priešingas dalykas. Niekas nieko nesureguliuos šaudydamas lankais. Tai rekreacinis, sportinis žudymas. Vakarų kultūroje tai nemoralu. Tai nėra normalu. Taigi, argumentas kalbant apie lankus, yra su tuo susijęs, tai – nenormalu. Žinoma, medžiotojai sakys, kad jie nežudo, bet leidžia laiką gamtoje, bet taip nėra“, – kalbėjo Ž. Morkvėnas.
Jis tikino, kad pikčiausia, jog šie kėslai buvo mėginami nuslėpti. Nebuvo diskusijų, derinimo su visuomene. Teisės aktai, įsakymai yra „pakabinami“ Seimo internetinėje svetainėje. Žmonės turi teisę sakyti savo pastabas, į kurias ministerija neprivalo atsižvelgti. O medžioklės taisyklių pakeitimo projekte, kuris buvo paviešintas, lankų punkto nebuvo. Jis net formaliai nebuvo derintas, o kiti dalykai medžioklės taryboje nebuvo svarstyti, bet patyliukais priimti.
„Aš netikiu, kad viskas vyko be ministro žinios. Nes čia akivaizdžiai yra punktų, kuriuos ministras turėtų žinoti. Kaip kad punktas, kuris panaikina draudimą šerti žvėris arčiau nei 300 metrų nuo rezervato ribos. O dabar štai leidžiama ir tai labai tiesiogiai susiję su ministro medžioklės būreliu, nes jis pats medžioja prie Žuvinto rezervato ir vienoje vietoje prie kelio link Igliaukos yra tos ribos ir neleidžia medžiotojams senosios taisyklės išvilioti iš rezervato gyvūnų“, – pasakojo Ž. Morkvėnas. Jis įsitikinęs, kad ministras aiškiai pataikauja medžiotojų bendruomenei.
„Ateina rinkimai, neaišku, kaip bus su ministru po rinkimų, matyt, bus kitas, todėl, kol yra laiko nutarta „pasitvarkyti“. O dabar yra karantinas, tai labai patogu tokius dalykus išdarinėti, tik taip galėčiau paaiškinti tai, kas nutiko. Matyt, norėta prieš sezoną „susitvarkyti“, – sakė aplinkosaugininkas.
Medžiotojai ir ministerija neklauso kitos nuomonės
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ vadovas Andrius Laurinavičius tikino, kad dabar medžioklė Lietuvoje vertinama, kaip ūkio veikla. O ūkyje geriausiai išmano ūkininkas, taip ir elgiamasi, pamirštant, kad medžioklė visų pirma aplinkosauginė veikla, o ne pramoga, pasipelnymas.
„Kai žiūrima tik pagal senąjį požiūrį, kad gyvūnas tai nuosavybė, kurį reikia panaudoti, išnaudoti, uždirbti. Šiais laikais, tos vertybės netinka, bet medžiotojų bendruomenė bando išlaikyti senąją tvarką. <..> Man keisti tokie norai išlaikyti senąją tvarką, kai mes gyvename laikotarpiu, kuomet „žaliasis kursas“ ir gamtos apsauga yra vienas svarbiausių dalykų“, – stebėjosi specialistas.
Jis tikino, kad yra ir dorų medžiotojų, bet tokių balsas negirdimas. „Šiuo atveju, net medžiotojų būreliai konkuruoja tarpusavyje, kas išvilios į savo plotus daugiau žvėrių. Kas surengs daugiau komercinių medžioklių, daugiau uždirbs. Tai supratimas, kuris atėjo iš senų laikų. Tiesa, nėra visi tokie“, – kalbėjo A. Laurinavičius.
Anot jo, atsiranda ir gana keistų medžiotojų supratimų, norų. Štai į lapes imta žiūrėti ne kaip į smulkų plėšrūną, kuris čia gyveno visą laiką, bet kaip į kenkėją. Jį siekiama medžioti ir persekioti net naktimis, naikinti. Toks požiūris yra keistas ir sunku jį net vertinti.
„Šie pakeitimai skatina agresyvių šunų veisimą. Leidžiama iš urvų traukti barsukus jiems dar miegant žiemos miegu. Nesuvokiamos taisyklės, kurios priimtos tik medžiotojų patogumui. <..> Naudojamasi tuo, kad ministras yra būtent tokių pažiūrų. Jie buvo perspėti, kad visuomenė tokiems dalykams nepritaria, bet vistiek bandoma priimti ir aiškinama, kad medžioklės nesuprantantys negali aiškinti. Pamirštama, kokie šios medžioklės tikslai yra“, – kalbėjo vyras.
Jis prisipažino, kad nevyriausybininkams itin sunku bendrauti su medžiotojais, ministerijos atstovais. Sulaukiama niekinančio požiūrio, aiškinimų, kad jiems niekas negali patarti, nes jie žino geriau.
„Jie juokiasi iš gamtosauginių idėjų, pagarbos gyvūnui, meilės gamtai. Jiems tai juokinga, verta pašaipos. Sunku išties su jais kalbėtis“, – sakė „Baltijos vilko“ vadovas.
Miškai ir žvėrys nėra medžiotojų nuosavybė
Žaliųjų partijos atstovas Linas Balsys taip pat pritarė, kad bandant diskutuoti dėl medžioklės taisyklių pakeitimų jis ne kartą susidūrė su aršiu ir arogantišku medžiotojų atstovų požiūriu.
Jis taip pat nuogąstavo, kad tokių taisyklių pasirašymas neturėtų būti vieno ministro reikalas, prieš tai reikia kalbėtis, tartis su visuomene, nes tai jautrus klausimas, o miškai ir žvėrys nėra medžiotojų nuosavybė.
„O klausimai, kodėl taip atsitiko, kodėl išplėtė tam tikrus metodus? Tam reikia platesnio pokalbio, nes medžioklė yra reiškinys, turintis emocinio užtaiso. Medžiotojams patinka medžioti, kiti mano, kad jiems patinka žudyti gyvūnus. Yra tame ir socialinis, politinis aspektas. Ir vienintelis pateisinamas aspektas, techninis reguliavimas. <..> Gamtos tvarkymo funkcija yra svarbi, bet į ją nebūtina traukti būrius, tai galėtų atlikti medžioklės profesionalai-jėgeriai. Tai galėtų būti jų darbas“, – sakė L. Balsys, pabrėžęs, kad gyvūnai, pagal Konstituciją, yra visų žmonių turtas.
Politikas tikino, kad mes senokai nesame viduramžių visuomenė, kuriai būdingas žiaurumas ir kova dėl būvio. Visuomenė turi keistis per diskusijas, o ne tada, kai grupė įtakingų žmonių, o tarp medžiotojų tokių netrūksta, nutaria vieną ar kitą dalyką.
Sprendimas sukėlė skandalą
Prieš kelias dienas K. Mažeika papildė Medžioklės taisykles punktu, nuo 2022 metų leidžiančiu medžioklę lankais. Jis teigė atsižvelgęs į Medžioklės tarybos rekomendaciją.
Kilus pasipiktinimui visuomenėje ir sulaukęs premjero, Prezidentūros kritikos K. Mažeika antradienio popietę galimybę nuo 2022 metų medžioklėje naudoti lankus iš taisyklių išėmė.
Tačiau gamtosaugininkų organizacijos ragina ministrą atšaukti ir kitus pakeitimus. Jie kritikuoja ir įteisintą leidimą tamsoje medžioti su šunimis invazinius žvėris, naudoti prožektorius medžiojant ne tik šernus, praplėstą barsukų medžiojimo terminą, panaikintą draudimą įrengti viliojimo vietas 300 metrų zonoje aplink gamtinius draustinius, rezervatus ir kitas nuostatas.
Ministro įsakymu taip pat buvo prailginti medžioklės terminai atskiroms rūšims:
Briedžius patinus leista medžioti nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. Prieš tai iki gruodžio 15 dienos.
Briedžių pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. Prieš tai iki lapkričio 15 dienos.
Tauriuosius elnius pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 iki sausio 31 dienos. Buvo iki sausio 15 dienos.
Stirninus – nuo gegužės 1 iki spalio 31 dienos. Buvo nuo gegužės 15 iki spalio 15 dienos.
Pilkuosius kiškius – nebeliko draudimų rengti tik 2 medžiokles.
