Lietuvoje džiūsta guobos ir vinkšnos. Pavojus iškilo ir medžiams, augantiems Biržų Astravo dvaro sodybos parke. Apsikrėtusius maru lapuočius ketinama iškirsti, praneša LTV naujienų tarnyba.
Šalnių kaime netoli Vabalninko auganti viena storiausių ir aukščiausių vinkšnų Lietuvoje šią vasarą pradėjo džiūti. Pasak sodybos šeimininko, vinkšna apie 30 metrų aukščio ir daugiau kaip metro skersmens. Medžio šakų gausa ir kamieno storiu dažnai sustoja pasigrožėti pravažiuojantys.
„Tas medis – valstybės saugomas gamtos paminklas. Jis turėjo būti įtrauktas į saugotinų gamtos paminklų sąrašą, bet nesuspėjau. Šiais metais tai norėjau padaryti, atvažiuoju, žiūriu, kad sprogsta, bet, pasirodo, kad keli lapai jos beliko“, – kalbėjo sodybos šeimininkas Jonas Januškevičius.
Aplinkosaugininkai sako, kad guobų maras plinta visoje Lietuvoje. Todėl vieno ryškiausių XIX amžiaus architektūros paminklų – Biržų Astravo dvaro parke – teko iškirsti dešimtis sausų medžių.
Specialistų teigimu, guobų marą sukelia po medžių žieve besiveisiantis grybas, jo sporas išplatina vabzdžiai.
„Pagrindinės priemonės – sanitarinis kirtimas. Yra mokslininkų įvairių bandymų, bandyta panaudoti fungicidus, naikinti tuos vabzdžius, kurie platina grybą, bet niekas nedavė apčiuopiamų rezultatų“, – tvirtino Biržų rajono savivaldybės ekologas Vytautas Zurba.
Pasak ekologo, jei nebus imtasi priemonių, vinkšnos Lietuvoje išnyks. Panemunėje medžiai jau beveik iškirsti.
„Gali būti vienas kitas sausas, nes sauso medelio reikia. Gal ne guobose ar vinkšnose, bet kituose sausuose medžiuose geniniai paukščiai uoksus daro, be to, ir pelėdos. Tame parke daug šikšnosparnių, sutinkamos devynios jų rūšys“, – pasakojo Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas.
Mokslininkai sako, kad guobų maras – pavojinga liga, nuo kurios nėra jokių vaistų, tik sanitarinis kirtimas ir deginimas. Biržų seniūnija rengiasi iškirsti iki šimto medžių. Tikimasi, kad vietoje jų išaugs sveiki medeliai.
S. Pabedinskas
