Štai portalui tv3.lt atsiųstame laiške Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas tvirtina, kad, deja, šie testai yra vienareikšmiškai netinkami ūminei koronaviruso infekcijai nustatyti. Anot jo, jie taip pat netinkami buvusiai COVID-19 infekcijai nustatyti ar efektyvaus imuniteto susidarymui diagnozuoti.
„Nupirktieji momentiniai testai aptinka imuninį atsaką į infekciją. Organizmui susidūrus su nauju virusu, pavyzdžiui COVID-19, imuninis atsakas imunoglobulinų pagrindu, ką testas ir detektuoja, pradeda formuotis anksčiausiai nuo 10 dienos. Todėl žmonėms su ūmine COVID-19 infekcija testas bus neigiama ir suteiks klaidingą nuraminimą, kad jie nėra užsikrėtę, o tai gali prisidėti prie tolimesnės koronoviruso plėtros“, – teigia specialistas.
Gydytojas sako, kad siekiant, jog greitieji testai nebūtų naudojami neteisingai ir nesuklaidintų, su Įrodymais pagrįstos medicinos grupe yra parengtos gaires, kam greitieji koronaviruso testai gali būtų naudojami ir kaip interpretuoti jų rezultatus.
„Testas gali būti naudojamas epidemiologiniams tyrimams arba gali būti naudojamas kitose siaurose klinikinėse indikacijose kartu su aukso standartu, polimerazės grandininės reakcijos testu. Greitųjų testų tyrimai yra labai preliminarūs ir ypatingai mažo patikimumo. Šios gairės bus pastoviai atnaujinamos pasirodžius naujesniems moksliniam duomenims. Neteisingas jų naudojimas ir interpretavimas gali vesti prie žalingų pasekmių“, – rašoma portalui atsiųstame laiške.
Kada greitąjį testą atlikti tikslinga?
Gydytojo atsiųstose gairėse pabrėžiama, kad šiuo metu duomenų apie imuninį atsaką į SARS-CoV-2 beveik nėra, todėl šios rekomendacijos yra preliminarios ir ateityje gali keistis.
Apibendrinus šiuo metu prieinamą literatūrą, rekomenduojame testą atlikti tik tais atvejais, kai neprieinamas standartinis COVID-19 nustatymo tyrimas (PGR):
Pacientams, kuriems COVID-19 simptomai pasireiškė prieš 10 ar daugiau dienų.
1.1 Kartu būtina atlikti kitus tyrimus.
1.2 Testas, atliktas praėjus mažiau negu 10 dienų nuo simptomų pradžios, yra netikslingas ir neinterpretuojamas.
1.3 Jei testas yra teigiamas, pacientas gali būti susirgęs ar persirgęs ne tik COVID-19, bet ir kitais virusais, t.y., šiam testui būdingas kryžminis reaktyvumas.
Besimptomių darbuotojų atrankai aukštos rizikos grupėje, kai tiesiogiai susiduriama su COVID-19 pacientais:
2.1. Testas atliekamas darbuotojams kas 7-10 dienų.
2.2. Pirmasis negatyvus testas nevertintinas ir neatmeta ūmios COVID-19 infekcijos galimybės. Net esant neigiamam testui tiriamasis gali būti užsikrėtęs ir platinti virusą.
2.3. Testo nerekomenduojame atlikti žmonėms, kurie neformuoja imuninio atsako, t.y. yra imunosupresuoti.
Testas vienareikšmiškai nerekomenduojamas vienkartinei besimptomių asmenų atrankai: turi būti užtikrinamas tyrimo tęstinumas.
Rezultatas gali būti ir klaidingai teigiamas
Portalas tv3.lt primena, kad abejonių dėl šių greitųjų testų yra išsakę ir kiti mokslininkai. Lietuvos imunologų draugijos tarybos narė, VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė yra aiškinusi, kuo skiriasi greitieji testai ir molekuliniai testai koronaviruso nustatymui.
Profesorės teigimu, šie testai nustato skirtingus koronaviruso infekcijos rodiklius – molekuliniai testai nustato viruso genetinę medžiagą (viruso RNR), o šiuo metu rinkoje esantys greitieji testai nustato antikūnus, susidariusius infekuoto asmens organizme, vystantis imuniniam atsakui į koronaviruso infekciją.
„Atliekant molekulinius testus tyrimui imami nosiaryklės mėginiai, nes virusas patenka į žmogaus organizmą oro lašiniu būdu, t. y. per kvėpavimo takus. Kvėpavimo takų ląstelėse virusas dauginasi (replikuojasi), todėl mėginyje galima aptikti viruso RNR. Molekulinio testo procedūra gana sudėtinga, nes turi būti atliekama vadinamoji atvirkštinės transkripcijos reakcija, kurios metu viruso RNR paverčiama į DNR, tada tam tikros DNR sekos yra padauginamos atliekant polimerazės grandininė reakciją (PGR). Testo rezultatams registruoti reikalinga speciali įranga. Todėl molekuliniai testai gali būti atliekami tik specializuotose laboratorijose. Molekuliniai testai parodo, kad asmuo testo atlikimo metu yra užsikrėtęs virusu ir gali jį platinti", – aiškino mokslininkė.
Tuo metu greitieji serologiniai testai nustato virusui specifiškus IgM ir IgG klasės antikūnus, susidariusius infekcijos metu. Testui atlikti paimami ir tiriami kraujo mėginiai, nes ten cirkuliuoja susidarę antikūnai.
„IgM klasės antikūnai susidaro per keletą dienų (3–7 dienas) nuo infekcijos pradžios, jų buvimas parodo ankstyvą infekcijos stadiją. IgG klasės antikūnai susidaro vėliau (per 2–3 savaites) ir jie gali išlikti ilgesnį laiką. Virusui specifiškų IgG buvimas kraujyje gali parodyti, kad asmuo buvo užsikrėtęs virusu, bet nebūtinai šiuo metu serga, nešioja ar platina virusą.
Greitųjų serologinių testų rezultatas matomas plika akimi, jiems atlikti nereikia specialios įrangos (šie testai veikia panašiu principu, kaip nėštumo testas). Greitųjų serologinių testų gamintojai testų aprašymuose nurodo, kad šie testai rodo tik virusui specifiškų IgG ir IgM antikūnų buvimą kraujo mėginyje ir jie negali būti naudojami kaip vienintelis kriterijus koronaviruso infekcijai diagnozuoti", – pabrėžė ji.
