Tiesa, mikologai sako, kad grybas nėra tik nuodingas – juo senovėje žmonės taip pat gydydavosi. Tik štai trauktinės niekas negerdavo, užtekdavę tiesiog pasitepti skaudamus sąnarius. Specialistai laikosi savo – be gydytojo konsultacijos nei paties grybo, nei jo tinktūros geriau negerti ir ja nesitepti.
Kiaušinio dydžio grybais miške neatsistebi rudaminietė Anna. Moteris raudusi tokius kiaušinius iš sąmanų traukia itin atsargiai. Plona grybo uodegėlė, kaip sako grybautoja, turi likti toliau sąmanose. Paliekamas ir dar besiformuojantis mažylis.
Taip Anna grybauja jau 4 metus ir žino tinkamas vietas, nes tokie grybai auga ne kiekviename miške. Rasti jų nežinančiam – misija neįmanoma.
Pati grybautoja šių grybų nevalgo, tačiau, kol jų yra, renka kasdien, nes žmonės prašo poniabudžių vaistams, esą nuo vėžio, alergijos, ar žaizdų. Grybus siunčia net draugams į Vokietiją.
„Tai vaistas nuo vėžio ankstyvoje stadijoje. Tai žmonių gydymui. Žmonės iš kažkur sužinojo ir prašo“, – sako pašnekovė.
Vienam žmogui reikia trečdalio stiklainio grybų, o vėliau reikalinga juos užpilti degtine. Anna sako girdėjusi iš medikės, kad tai padeda.
Visgi, TV3 Žinių žurnalistų kalbinta Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja įspėja – šiukštu to nedaryti. Nepasitarus su gydytoju, imtis savigydos gali būti pražūtinga, o kalbos apie tai, kad esą grybai gelbėja nuo ligų – tėra pramanai. Ir ne tik šis, bet ir kiti nevalgomi grybai gali nuvaryti į kapus.
„Šalutinės reakcijos gali būti ir labai blogos, o apsinuodijimai kartais būna labai rimti. Gali būti paprasčiausi apsinuodijimai, kai yra skrandžio skausmai, kartais supainiojami su gastritu. Bet jeigu tai itin nuodingas grybas, pavyzdžiui, musmirės, tai gali pasireikšti haliucinacijos, traukuliai. Tokie apsinuodijimai gali baigtis inkstų nepakankamumu, kartais mirtimi“, – teigia šeimos gydytoja Eglė Grabliauskė.
Nors mikologai, tyrinėję šiuos grybus, aiškina, esą jie nėra nuodingi, o senovėje žmonės jais taip pat gydydavęsi.
Tiesa, trauktinė jokiu būdu nebuvo skirta vidiniam naudojimui. Žmonės ja tepdavę skaudančius sąnarius. Gamtos tyrimų centro mokslininkas sako, kad iš pradžių tai darė protėviai dėl šios rūšies grybo teigiamų savybių.
„Tai yra truputį kitoks grybas nei kokia voveraitė, kuri pradeda augti ir augdama formuojasi. Poniabudžių kiaušinyje susiformuoja pilnas gemalas, būsimo grybo užuomazga. Vėliau tas kiaušinis plyšta“, – kalbėjo mikologas Jonas Kasparavičius.
Nors grybas nėra nuodingas, kaip sako mikologas, rizikuoti nevertėtų, nebent paganyti akis, mat augdmas grybas ima panašėti į vyrišką lytinį organą. Štai todėl švedų mokslininkas dar XVIII amžiuje šiam grybui davė lotynišką Falus pavadinimą.
„Šio grybo pavadinimas Phallus impudicus lotynų kalboje reiškia „organas begėdis“, kadangi šalia būna kiti kiaušiniai, tai gali būti tikrai panašus. Tikrai Karlosas nesuklydo taip pavadindamas. Jis nebuvo iškrypėlis kažkoks, kuriam tik tas galvoje. Deja, gamtoje taip būna“, – pasakoja J. Kasparavičius.
Tiesa, kiaušinio formos grybas akį vilioja, bet skleidžia šleikštų kvapą. Tad vargu, ar kam kiltų noras ragauti jį jau peraugusį.
Toks grybas vilioja muses, o jos savo kojomis grybų sporas sėja po visą mišką. Poniabudė arba kitaip Falusas bene greičiausiai augantis grybas. Laiku apžiūrėję, galėtume pamatyti, kad ištįsta jis vos per 15 minučių. O kur toks grybas auga – išduoda šlykštus kvapas.
