Piktybinė kraujo liga užklupo moterį užklupo 2011 m, būnant 33-erių. „Buvau jauna, tris mažamečius vaikus auginanti mama. Net minties apie tai, kad galėčiau sirgti, negalėjau sau leisti. Todėl leukemijos diagnozė trenkė kaip žaibas iš giedro dangaus“, – kalbėjo moteris.
Vaikščiojant po gydytojų kabinetus paaiškėjo, kad be kaulų čiulpų transplantacijos moteris neišgyvens. Gera žinia buvo ta, kad ištyrus artimiausius giminaičius paaiškėjo, kad du broliai yra tinkami donuoti.
„Kai išgirsti tokią diagnozę, jautiesi kaip koks keleivis, iškritęs iš kruizinio laivo į vandenyną. Ir žinia apie transplantaciją ima prilygti negyvenamai salai. Tai yra galimybė išgyventi, bet, deja, ne visiškas patvirtinimas, kad gyvensi“, – pasakojo R. Vilkevičienė.
Ji pabrėžė, kad tiek iki transplantacijos, tiek po jos reikia pereiti sudėtingus gydymo būdus. Tačiau kartu pridūrė, kad pati procedūra nėra tokia sudėtinga kaip gali pasirodyti.
„Tai viso labo pusvalandį ar kiek ilgiau trunkanti procedūra – mažas kraujo maišelis supilamas į tavo veną. Laimei, mano atveju viskas praėjo labai sėkmingai, nepatyriau jokių komplikacijų, greitai buvau išleista namo. Nepraėjus dešimčiai dienų jau važinėjau su riedučiais Vingio parke“, – savo istorija dalijosi moteris.
Tiesa, po metų prireikė antros transplantacijos, nes liga sugrįžo. Dar po metų – vėl tolesnio gydymo. „Tačiau labiausiai visą gyvenimą būsiu dėkinga savo broliui, kuris nedvejodamas donavo kaulų čiulpus, nors pats turėjo mažamečius, vienas kurių sirgo“, – sakė pašnekovė.
Stokoja inovatyvių vaistų
Minint Pasaulinę kaulų čiulpų donorų dieną ketvirtadienį į konferenciją susibūrę pacientų organizacijų atstovai ir medikai pabrėžė, kad negiminingu donoru gali tapti kiekvienas. Tai – itin reikšminga pagalba kraujo vėžiu sergantiems pacientams, nes ne visiems jų padeda chemoterapija.
„Kasmet kraujo vėžiu suserga apie 1500 pacientų, tačiau kokiam 100 jų suteikti vilties išgyventi gali tik kaulų čiulpų transplantacija. Svarbu žinoti, kad į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą galima įsitraukti tik 18–35 metų amžiaus žmonėms“, – atkreipė dėmesį Seimo narė Aušrinė Armonaitė.
Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė pabrėžė, kad didžiausia bėda kalbant apie šių pacientų gerovę – sveikatos sistemos finansavimas.
„Egzistuoja inovatyvūs vaistai, mokslo tyrimais pagrįstas gydymas, kuriam ne visam turime finansavimą. Kitur šie vaistai yra kompensuojami, o pas mus turi žemesnes terapines vertes. Ir dėl to dalis pacientų per kelis metus žuvo“, – sakė pacientų atstovė.
VUL Santaros klinikų gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas patvirtino, kad situacija dėl vaistų tikrai nėra gera.
„Pastebime ryškią tendenciją, kad pacientų, sergančių piktybinėmis kraujo ligomis, daugėja. Nors naujai susirgusiųjų kiekis išleika stabilus, tačiau naujų pacientų kiekis auga, nes vis daugiau asmenų išgydome ir vis daugiau atvejų galime kontroliuoti ligą.
Kalbant apie onkologines kraujo ligas, yra du svarbiausi dalykai, kad jas būtų galima kontroliuoti: tai – vaistai ir medicininės technologijos, jų prieinamumas, taip pat neabejotinai svarbu turėti kaulų čiulpų donorus. Jei su technologijomis, deja, situacija nėra gera, bet galima pasidžiaugti dėl donorų. Nors registras nėra didelis, bet sparčiai auga – šiuo metu registre turime apie 12 tūkst. donorų, per metus jų apytiksliai padidėja tūkstančiu. Bet jų dar tikrai stinga, kad galėtume lygiuotis su kitomis Europos šalimis“, – kalbėjo medikas.
Rugsėjo mėnuo yra piktybinių kraujo ligų žinomumo mėnuo.
Portalas tv3.lt jau rašė, kaip nesulaukę vaistų kraujo vėžiu sergantys pacientai tiesiog miršta.
