„Pacientų nepriimame, bet dirbau be pertraukos, be gurkšnio vandens ir nespėju... Spaudimas plėšia galvą. Esu tikra, kad taip jaučiatės visi. Telefonas skamba ištisai, nespėjus išrašyti nedarbingumo vienam, reikia atsiliepti kitam. Skambučių centras ir pati prisirašiau begalę, nes visi staiga žiauriai pasiligojo.
Nedarbingumo lapelių reikia visiems. Ryškiai meluoja daugelis, bet įsakymas duoti visiems. Neišdaviau tik vienai, nes nepamelavo, kad darbdavys liepė pasiimti... Taigi, kodėl kreipiuosi? Jau pasiguodžiau, tai dabar paklausiu. Kadangi Lietuvoje tapo madinga teisti gydytojus, tai kiti, po chirurgų, būsime mes?
Tokios mintys kyla po šios dienos. Kaip telefonu atskirti virusinis ar bakterinis susirgimas, jeigu tikrai pacientas sirgs? Antibiotikai ir priešvirusiniai vaistai neturi lygybės ženklo. Niekada nematydama paciento nebuvau skyrusi vaistų. Suprantu nuotoliniu būdu tik tų karantininių nedarbingumų rašymą, bet gydymą! Juk iki karantino negalėjom niekam net palaikomojo gydymo vaistų rašyti nemačius. Kulniuodavom į namus apžiūrėti. Kas atsakys, jei reikės vieno vaisto, o ne kito? Kas mus apgins?” – šių dienų realijomis socialiniame tinkle dalijosi šeimos gydytoja Birutė Triaušlienė.
Žmonės nesilaiko saviizoliacijos
Jai antrindama Aukštadvario Pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė akcentavo ir tai, kad medikams trūksta tinkamų apsaugos priemonių.
„Stengiamės užtikrinti Nacionalinio karantino socialinę gerovę daugeliui Lietuvos šeimų – nedarbingumai dėl vaikų ugdymo įstaigų karantino, nedarbingumai, nes kai kuriems darbdaviai liepė susirgti (kaip patikrinti telefonu sakomą tiesą? Niekaip, tik po 3 dienų gyvai apžiūrėjus – įvertint, kaip sekasi sveikti...).
Nekalbant, kad neturime respiratorių FFP3, kasdien grįžtam namo pas vaikus, kurie nori apsikabinti. O kai dar gyveni su uošviais, kurie natūraliai turi ne po vieną lėtinę ligą... „Pasverkite riziką, siųskite į priėmimo skyrių, kai negalite konsultuoti vien telefonu...” Kiek atlaikys kolegos priėmimo skyriuje?... Mes pirminėje grandyje tai suprantame, todėl tikrai neišsibėgiosime visi. Ir net nekaltinsime tų, kurie prioritetu pasirinks šeimas. O taip jau įvykę (vilnietė draugė pasakojo, kad jau pereitą savaitę konsultavo 3–4 val. ilgiau, nes mažą privačią kliniką užplūdo pacientai, nepriimti savose įstaigose). Tokiam darbui reikalingos apsaugos priemonės. Mes vis dar naiviai laukiame, gal šeimos gydytojus ir slaugytojus pasieks respiratoriai“, – rašė gydytoja „Facebook“ paskyroje.
Jos teigimu, didelė bėda, kad grįžusieji po kelionių tikrai nesilaiko privalomo buvimo namuose.
„Deja, taip tikrai yra. Kaimynai mato, o kiek nemato. Na, tikrai būtų naudinga mums atsilaikyti nors vieną papildomą savaitę, kai dar neprireiktų sudėtingo gydymo DPV, ECMO – taip, tais brangiais ir plaučių ventiliacijos aparatais...“ – sakė ji.
Veryga neturi iliuzijų, kad bus aprūpinti visi
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gi nenustoja kartoti, kad apsauginėmis priemonėmis aprūpinti visų medikų neįmanoma ir juo labiau – nėra reikalo.
„Gydymo įstaigų yra labai daug ir jos yra pareiškusios norą avansu turėti tų priemonių, nors nedirba su rizikingais pacientais, jau dabar norėtų saugotis. Tai tiek priemonių tikrai neturim ir jomis pirmiausia turėjo rūpintis pačios įstaigos ir savivalda, kuri yra steigėja“, – šią savaitę spaudos konferencijos metu sakė jis.
Anot ministro, iš rezervo pirmiausia aprūpinami Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir tie, kurie dirba su infekciniai ligoniais.
„Pirmiausia apsaugos priemonėmis turime aprūpinti medikus, kurie dirba pirmoje fronto linijoje su pacientais, kurie gali būti realiai infekuoti. Ir dabar dar perkam priemones, kurias iškart duodame tiems, kam reikia, įstaigoms tereikia pateikti poreikį.
Bet nereikia turėti tokių iliuzijų, kad absoliučiai visiems medikams, kurie dirba ligoninėje, tiesiog dėl asmeninio apsisaugojimo, dėl galimo kontakto, galėsime pateikti respiratorius“, – kalbėjo A. Veryga.
Paklaustas dėl vis dar matomų dirbančių be apsaugos priemonių vaistininkų, parduotuvių darbuotojų, ministras pabrėžė, kad ministerija negali užsiimti privataus verslo darbuotojų priemonių aprūpinimu.
„Tai yra darbdavio prievolė pasirūpinti dezinfekciniu skysčiu, parūpinti priemonių, yra Lietuvoje ir siuvyklų. Taip, kaip gydymo įstaigos gali siūtis kaukes, tai galima ir tokius kūrybiškus sprendimus realizuoti“, – kalbėjo jis.
Ar Lietuvos medikai pasiruošę kovoti su koronavirusu?
Pagrindinės rekomendacijos dėl koronaviruso
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai.
Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Nuo kovo 16 d. pakeistas įtariamo atvejo apibrėžimas: žmonės, grįžę (ar iki to 14 d. keliavę) iš bet kurios užsienio valstybės, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. Tai yra, jei staiga prasidėjo karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas ir simptomams paaiškinti kitų medicininių priežasčių nėra.
Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogui pasireiškė ūmi kvėpavimo takų infekcija ir jis buvo artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju.
Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogus, kuriam pasireiškia sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir jam būtina hospitalizacija ir nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
Keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14 dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
Pasireiškus simptomams bus atliekamas tepinėlis naujojo koronaviruso infekcijai nustatyti. Žmonėms, kuriems 14 dienų privaloma izoliuotis namuose, nes jie grįžo iš užsienio, eiti į lauką, jei tai gali sukelti pavojų kitiems žmonėms, draudžiama. Žmogus išeiti į lauką gali, jeigu jis tikrai gali užtikrinti, kad jo buvimas lauke niekam nesukels pasekmių, pavyzdžiui, jis išeis į savo balkoną, terasą, nuosavą kiemą, kuriame nesutiks kitų žmonių.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
