V. Usonis tvirtino, kad dokumentų klastojimas – tikrų tikriausias nusikaltimas, kurio toleruoti negalima. Juo labiau, tai iškreipia Lietuvos vakcinacijos statistiką ir trukdo valdyti COVID-19, sakė jis. Tuo tarpu D. Rauba pažymėjo, kad kuo griežtesnius ribojimus valdžia įveda, tuo dažniau imamasi sukčiauti, norint gauti GP.
Profesorius V. Usonis: nusikaltimų negalima toleruoti
Medicinos profesorius Vytautas Usonis žinią apie Vilniaus poliklinikoje galimai klastotus įrašus apie skiepus nuo COVID-19 vertina itin griežtai.
„Tai yra nusikaltimas, dokumentų klastojimas. Taip, kaip suklastojus asmens pasą, čia suklastojamas taip pat skiepų ir sveikatos pasas – valstybinis, tarptautinis dokumentas. Tai yra absoliučiai nepriimtina“, – tv3.lt sakė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad panašūs reiškiniai Lietuvoje vykdavo dar sovietmečiu, tačiau tuomet apie tai buvo nutylima, o dabar, atvirkščiai, yra garsiai šnekama. Nepaisant to, žmonės vis vien sąmoningai daro nusikaltimą, apgailestavo jis. V. Usonio manymu, tokios neteisėtos veiklos jokiu būdu negalima toleruoti.
V. Usonis pažymėjo, kad nepaskiepyti asmenys, su suklastotu dokumentu įsilieję tarp kitų gyventojų, kelia dar didesnę grėsmę.
„Tai yra blogiau negu kad šie žmonės būtų tiesiog nepasiskiepiję. Jie, apgaulės būdu gavę pasą, įgauna galimybes. Jie yra tarp mūsų. Tarp tokių asmenų gali pasitaikyti užsikrėtusių, ypač besimptome forma. Jie patys nieko nejaučia, bet kitiems tai gali būti mirtina grėsmė. Tiek epidemiologine, tiek teisine, tiek visuomenės prasme tai yra absoliučiai nepriimtinas dalykas. Jeigu jau nenori – nesiskiepyk. Bet negalima apgaule kelti rizikos kitiems žmonėms“, – komentavo jis.
Profesorius patvirtino, kad toks nesąžiningas elgesys iškreipia tikruosius vakcinacijos rodiklius šalyje, o tai kenkia COVID-19 valdymui.
V. Usonio teigimu, Lietuvoje buvo panašių sukčiavimo pavyzdžių daugiau nei prieš 25 metus. Dėl įrašų apie skiepus klastojimo 1994–1995 m. Lietuvoje kilo difterijos protrūkis.
„Atrodo, suvaldyta, išnaikinta liga. Vienintelė priežastis to difterijos protrūkio buvo vadinami popieriniai skiepai. <...> Lygiai taip pat, jeigu turime statistikos duomenis apie skiepijimo apimtis, o pasirodo, kad tai yra apgaulė, mes nebeturime patikimų duomenų“, – nurodė V. Usonis.
Randa būdų nesiskiepyti ir gauti GP
Portalas tv3.lt susisiekė su Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vyresniuoju gydytoju otorinolaringologu dr. Dariumi Rauba, kuris pasidalijo savo įžvalgomis apie GP klastojimą.
Jis kiek anksčiau tinkle „Facebook“ dalijosi, kad Lietuvos provincijoje yra būdų susitarti su medikais ir gauti netikrą skiepą „į kempinę“. Portalui tv3.lt jis pasakojo, kad iš kolegės sužinojęs, kad į Mažeikių ligoninę plūdę COVID-19 pacientai Naujojoje Akmenėje buvo šitaip „pasiskiepiję“.
„Apie situaciją su Naujosios Akmenės pacientais, kurie gydosi Mažeikiuose ir kad buvo tokių, kurie fake paskiepyti, tai tiesiog iš kolegės, ten dirbančios, sužinojau. <...> Va, išlindo yla iš maišo Vilniuje. Komentaruose po mano postu rašo žmonės, kad žino, kur pasidaryti GP ar fake skiepą“, – tv3.lt sakė jis.
Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad gyventojai žino, kaip gauti GP ar kitus imunitetą rodančius dokumentus pagal susitarimą, sakė gydytojas. Jis minėjo, kad asmenys suinteresuoti gauti melagingą įrašą į sveikatos sistemą nebūtinai apie skiepą, bet ir apie antikūnų testo rezultatus ar netgi greitąjį antigeno tyrimą.
„Tai iš principo labai nesunku padaryti, jeigu jau ieškome kažkokių nesąžiningumų. Ateini į laboratoriją, pasiimi pasidaryti greitąjį antigeno testą. Pasidarai, jis teigimas, parodai seselei, seselė įveda į esveikata.lt. <...> O gali būti jis ir ne teigiamas. Tik du žmonės tai gali pasakyti. Dėl testo netgi nereikia užsirašyti šeimos gydytojo konsultacijai realiai. <...> Čia gaunasi, kad sesutė gali viena nuspręsti, koks tas testas ir įvesti į sistemą“, – davė pavyzdį jis.
Asmenims gali būti naudinga prašyti, kad juos laikytų sergančiais COVID-19, nes persirgę jie automatiškai gautų GP vos ne pusei metų.
„Tokia sistema, kad nereikia net 300 eurų mokėti. Čia apie Vilnių, o kokiam nors mažame miestelyje, kur žmonės vieni kitus pažįsta, sakys: Ai, galiu padaryti paslaugą ir be pinigų“, – svarstė D. Rauba.
Gydytojo teigimu, duomenų registravimo procesą, susijusį su imunizacija nuo COVID-19, reikia akyliau stebėti.
Griežtesni ribojimai – daugiau sukčiavimo
D. Rauba pažymėjo, kad išaugęs sukčiavimo lygis gali būti siejamas su atsiradusiais griežtesniais apribojimais norint lankytis parduotuvėse, turguose, degalinėse.
„Anksčiau tie, kurie nenorėjo skiepytis, ignoravo, turėjo visokių galimybių: tai į lidlą nueiti, tai dar kur. O dabar juos dar labiau apriboja. Todėl jie ieško visokiais keliukais, kaip sistemą apeiti. <...> Aišku, prie kiekvieno skiepų punkto kameros nepastatysi“, – kalbėjo jis.
Gydytojas akcentavo, kad galimybė neteisėtai įgyti imuniteto nuo COVID-19 dokumentus „demoralizuoja visuomenę“.
Portalas tv3.lt domėjosi, kaip būtų galima užkirsti kelią nesąžiningam sveikatos duomenų vedimui į sistemą. Gydytojas atsakė, kad duomenų registravimo procesas turėtų vykti prie daugiau akių nei šiuo metu tai yra daroma.
„Keli žmonės turėtų dalyvauti tame arba tyrimų rezultatus sutikrinti kokie 2–3 žmonės. Kad padėtų parašus nebe viena seselė, o ir administratorė, galbūt kažkoks vadovas ar gydantis gydytojas. Kad šeimos daktaras padėtų parašą bent jau įvertinęs rezultatus“, – teigė D. Rauba.
Gali netekti laisvės iki 7 metų
Portalas tv3.lt primena, kad policija pradėjo ikiteisminį tyrimą po to, kai spalio 20 dieną gavo informaciją, kad vienos sostinės poliklinikos medicinos darbuotojai galimai ima kyšius iš asmenų per tarpininką už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
Įtariama, kad buvo mokami kyšiai už tai, kad medicinos darbuotojai į www.esveikata.lt duomenų bazę įrašytų klaidingus duomenis apie asmenų pasiskiepijimą nuo COVID-19, žinant, kad tomis datomis pastarieji poliklinikoje nesilankė ir jokiomis vakcinomis nesiskiepijo.
Pirminiais duomenimis, tokiomis „paslaugomis“ pasinaudojo apie 200 asmenų ne tik iš Vilniaus, bet iš visų Lietuvos apskričių.
Pasak policijos, tokiu būdu asmenys neteisėtai įgijo GP ir, neturėdami teisinio pagrindo, naudojosi paslaugomis, kuriomis galima naudotis tik turint GP.
„Tokie veiksmai kėlė pavojų ir grėsmę žmonių sveikatai“, – rašoma policijos pranešime.
Prokuratūra atskleidė, kad kyšių suma galėjo svyruoti nuo 200 iki 350 eurų. Įtarimai pareikšti 6 asmenims, o 4 iš jų yra medicinos įstaigos darbuotojai. Kaip tvirtino Naujosios Vilnios poliklinikos direktoriaus pavaduotoja, neteisėtu veikimu įtariami darbuotojai buvo atleisti iš pareigų.
Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo.
Dėl neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, už kyšio paėmimą baudžiamasis kodeksas numato baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų. Už prekybą poveikiu laisvė gali būti atimama iki 6 metų, o už kyšininkavimą gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.