Kai kuriuose Panevėžio rajono kaimuose pagalbos vietos medicinos punktuose ieškantys pasiligoję gyventojai šaltuoju metu laiku rizikuoja dar labiau susirgti. Mat trečdalyje medicinos punktų nėra šildymo.
Iš 23 rajono poliklinikai priklausančių medicinos punktų aštuoni – Berniūnų, Ėriškių, Šilų, Uliūnų, Jotainių, Paliūniškio, Piniavos ir Maženių – nešildomi. Čia dirbantys bendruomenės slaugytojai šildosi buitiniais, elektriniais šildytuvais. Jie kabinetus iki 15 laipsnių šilumos įšildo tik per dvi tris valandas, kai jau baigiasi darbo valandos.
Medicinos punktų laukiamuosiuose taip šalta, kad net šiltai apsirengę pacientai kalena dantimis. Pagal higienos normą, šaltuoju metų laiku tokios paskirties patalpų temperatūra turi būti 18–20 laipsnių šilumos.
Kad neužšaltų vanduo, kai kurie medikai bent kas antrą naktį palieka įjungtus šildytuvus, nors žino, kad nesudės bluosto – jaudinsis, kad nekiltų gaisras. Gyventojai ir slaugytojai tokią padėtį kenčia jau ne vienerius metus, tačiau tyli sukandę dantis, nes bijo, kad punktai bus uždaryti.
Panevėžio rajono poliklinikos administracija neslepia: jeigu būtų tik jos valia, bent kelių punktų tikrai atsisakytų. Tačiau tokio sprendimo nepalaimintų rajono Savivaldybė. Politikai puikiai supranta, kaip jiems atsilieptų tokie nepopuliarūs sprendimai per rinkimus.
Dabar žmonės politikus tik traukia per dantį, kad jie – tarsi smėlį į galvą įkišę stručiai: žinau, kad blogai, bet nematau.
Vakar „Sekundei“ apsilankius nebeveikiančioje mokykloje įkurtame Berniūnų medicinos punkte, laukiamajame pasitiko stingdantis šaltis. Nebuvo nė vieno žmogaus. Per didžiuosius šalčius gyventojai dėl vizito iš anksto tariasi su puse etato dirbančia slaugytoja Regina Sidaugiene.
Tirta ir bibliotekininkė
Atskubėjusi dar prieš darbo pradžią, 10.30 val., medikė įjungė šildytuvą. Iki darbo pabaigos, 13.30 val., likus pusvalandžiui, jos darbo kabinete jau buvo keliolika laipsnių šilumos.
Po chalatu megztinį ir storą liemenę vilkinti, kepurę ant galvos užsidėjusi slaugytoja pagyvenusiai berniūnietei leido vaistus.
„Šalta, bet ką darysi, mes jau pripratę prie tokių sąlygų. Medicinos punkte net pavasarį ar rudenį žvarbu ir tamsu būna. Prieš tai dirbusi felčerė nuolat peršaldavo, tai dažnai sirgdavo. Kad tik dabartinė nepasiligotų“, – kalbėjo pacientė.
Pernai žiemą šiame punkte pradėjusiai dirbti R. Sidaugienei buvo sušlubavusi sveikata, šiais metais medikė kol kas laikosi.
Gyventojams, kurių Berniūniuose yra apie 500, ji labai reikalinga. Čia gyvena daug senyvo amžiaus žmonių, jiems medikė leidžia vaistus, jei reikia, jų nuperka ir atveža, matuoja kraujospūdį, daro lašelinę. Medicinos punkte lankosi ir sunegalavę vaikai. Kartą per mėnesį į Berniūnus konsultuoti gyventojų atvyksta šeimos gydytoja.
R. Sidaugienė sako, kad per šalčius atvykus į darbą patalpų temperatūra siekia vos kelis laipsnius šilumos. Ir medikė, ir pacientai žvarbsta.
Iki užeinant speigams slaugytoja nerizikavo nakčiai palikti įjungto šildytuvo. Dabar neturi kitos išeities, nes užšąla vanduo.
„Bijau, kad nekiltų gaisras. Bet kitos išeities nėra?“– prisipažino ji.
Berniūnų bendruomenės pirmininkas Sigitas Ulianskas atvirai kalbėjo apie gyventojų patiriamus vargus.
„Tragedija ir tiek. Atrodo, kad ne XXI amžiuje gyventume. Žmonės šąla ne tik medicinos punkte. Biblioteka irgi nešildoma“, – sakė jis.
Pasak bendruomenės pirmininko, medicinos punkto ir bibliotekos šildymas buvo išjungtas uždarius mokyklą. Kitų patalpų, į kurias būtų galima iškelti tas dvi įstaigas, kaime nėra.
S. Ulianskas svarsto, kad medicinos punktą ir biblioteką galima įkurdinti kitoje mokyklos pastato pusėje, kurią pasiekia saulės spinduliai, ir įrengti šildymą.
„Suprantu, kad statyti katilinę ir samdyti kūriką per brangu. Tačiau kodėl nepagalvojus apie alternatyvias, šiuolaikiškas šildymo sistemas“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.
Pirtis renovuota, medicinos punktas apleistas
Ėriškių kaimo bendruomenė įdėjo daug pastangų, kad būtų atnaujintas pirties pastatas, jame įrengta pirtis, salė, patalpos įvairioms veikloms. Tačiau kaimo medicinos punktas tebeveikia buvusio buitinių paslaugų pastato antrame aukšte. Tos patalpos seniai remonto nemačiusios, nešildomos. Slaugytoja Danguolė Skeiverienė, kaip ir jos nešildomose patalpose dirbančios kolegės, nuo šalčio ginasi elektriniu šildytuvu.
Bendruomenės pirmininkė Birutė Grabauskienė sako, kad vargsta ir medikė, ir jos pacientai. Ji pripažino, kad galimybė punktą perkelti į pirties pastatą net nebuvo svarstyta. Mat medicinos punktas yra Panevėžio rajono poliklinikos padalinys, ir bendruomenė negalėjo prašyti finansinės paramos.
„Mums niekas nesiūlė, o mes ir nesisiūlėm“, – paaiškino pirmininkė.
Rajono Savivaldybė turėjo planų medicinos punktą perkelti į pustuštę Ėriškių pagrindinę mokyklą, tačiau paaiškėjo, kad kitais mokslo metais joje gali likti vos keli vaikai, todėl tektų įstaigą uždaryti.
Poliklinika skaičiuoja pinigus
Panevėžio rajono poliklinikos direktorė Irena Jaunušonienė sako, kad nešildomi medicinos punktai veikia buvusiose mokyklose, darželiuose. Piniavos medicinos punktas įkurtas gyvenamajame name, viename iš butų. Gyventojai savo būstus šildo krosnimis, poliklinika medicinos punktą – šildytuvu.
Direktorės teigimu, nešildomuose medicinos punktuose įrengti atskiras šildymo sistemas gana brangu, pastačius krosnis reikėtų samdyti kūrikus, tad vėl išaugtų medicinos punktų išlaikymo sąnaudos.
Anot jos, investicijos į tokius punktus ekonomiškai nebūtų racionalios. Iškelti juos į kitas patalpas problematiška todėl, kad naujai įrengiamiems medicinos punktams keliami dideli reikalavimai: reikalingas erdvus laukiamasis, procedūrinis, gydytojo ir slaugytojos kabinetas. Taigi naujiems punktams reikėtų didelių lėšų, neįvykdžiusi tų reikalavimų gydymo įstaiga negautų licencijos veiklai.
Jau veikiantiems medicinos punktas, neatitinkantiems vadinamųjų europinių sąlygų, kad būtų pratęsta licencija, tokie dideli reikalavimai nekeliami.
I. Janušonienė svarsto, kad kai kurių medicinos punktų, ypač esančių arčiau miesto, būtų racionalu atsisakyti, juolab kad slaugytojai gyventojus gali lankyti ir namuose. Tačiau kol kas poliklinika nė nemėgina to siūlyti rajono Savivaldybės tarybai, nes žino sulauksianti pasipriešinimo.
Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius patikino, kad Savivaldybė neturi minčių uždaryti medicinos punktų. Pasak jo, kaimuose gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, daugelio vaikai emigravę. Jiems medicinos punktai gyvybiškai reikalingi.
Mero pavaduotojas žadėjo, kad medicinos punktų šildymo problema vienaip ar kitaip bus sprendžiama.
Inga SMALSKIENĖ
