„Medicinos įstaigos dirba ir atliekos jose susidaro nuolat, todėl, kai gegužės mėnesį sustojo „Toksika“ ir Lietuvoje nebeliko nė vienos įmonės, kuri naikintų medicinos atliekas, jos pradėjo kauptis“, – „Balsas.lt“ sakė sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, paprašytas prisiminti, dėl kokių priežasčių vasaros pradžioje mūsų šalyje teko skelbti ekstremalią situaciją.
Lietuva buvo ant ekologinės katastrofos slenksčio?
Ekstremali situacija Lietuvoje buvo paskelbta birželio 8 d., kai sveikatos priežiūros įstaigose ir atliekų surinkėjų sandėliuose susikaupė apie 60 tonų medicinos atliekų.
Susikaupusios atliekos ne tik trikdė sveikatos priežiūros įstaigų darbą – dėl to gali susidaryti sąlygos plisti pavojingoms ir ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, o tai jau kelia grėsmę žmonių sveikatai.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, dauguma medicinos įstaigų, kurios turi įsigijusios atliekų neutralizavimo įrenginius, pagelbėti kitoms neturėjo galimybių. Dauguma medicinos įstaigų, ministerijos duomenimis, įprastomis sąlygomis medicinos atliekas kaupti ir saugoti galėjo nuo savaitės iki mėnesio, tačiau dalis įstaigų jų jau nebeturėjo galimybių laikinai saugoti.
„Įprasta tvarka atliekomis turi rūpintis Aplinkos ministerija, bet kai susiklostė tokia padėtis, ekstremali situacija buvo paskelbta mūsų, Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva. Ją paskelbus buvo galima laikinai įjungti UAB „Senovė“ atliekų deginimo įrenginį ir stabilizuoti padėtį“, – prisiminė šių metų birželį A. Klišonis.
Medicinos atliekos „Senovėje“ buvo pradėtos deginti nuo birželio 15 d., nors pastaroji įmonė ir neturi Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento leidimo tai daryti.
„Pirmą kartą konfliktinė situacija tarp „Toksikos“ savininkės Ūkio ministerijos (ji valdo 92,5 proc. įmonės akcijų – red. past. ) ir rangovo iškilo dar kovo mėnesį. Tada įrenginys, dirbantis bandomųjų deginimų režimu, buvo sustabdytas. Kai problemos buvo išspręstos, „Toksika“ tęsė darbą, bet maždaug po mėnesio ji vėl sustojo (2011 m. gegužės 17 d. – red. past.). Pastarąjį kartą ji pradėjo veikti tik pačioje rugsėjo pabaigoje ir dabar vyksta trečiasis kontrolinis deginimas. Bet pavasarį, kai jis buvo sustabdytas, Lietuvoje neliko nė vienos veikiančios įmonės, kuri naikintų medicinines atliekas“, – pasakojo sveikatos apsaugos viceministras.
Jo teigimu, tik tuomet imti svarstyti įvairūs alternatyvūs variantai – vežti medicinos atliekas į užsienį ar laikinai deginti kitoje įmonėje.
Padėti galėjo net kelios įmonės
„Kadangi tuo metu nebuvo ir eksporto galimybės, analizavome, kokį įrenginį iš esamų Lietuvoje geriausia paleisti. Svarstyta galimybė atliekas deginti „Palemono keramikoje“ Kaune, tačiau paaiškėjo, kad norint paleisti jų įrenginius, reikia investicijų. Taip pat buvo aptarinėjamas ir „Akmenės cemento“ variantas, bet irgi kilo investicijų klausimas“, – aiškino sveikatos apsaugos viceministras A. Klišonis.
Galimybė pasitelkti į pagalbą „Palemono keramiką“ buvo svarstoma ir vėliau, kai paaiškėjo, kad atliekų per dieną susidaro daugiau negu vėl pradėjusi jas utilizuoti „Senovė“ spėja sudeginti. Bet Kauno įmonė, kuri kelias dešimtis tonų medicinos atliekų galėtų sudeginti per keletą dienų, irgi būtų galėjusi dirbti tik „ekstremalios padėties režimu“: nuo jos netoli iki artimiausių gyvenamųjų namų, o išmatuoti galimą taršą būtų buvę sudėtinga.
„Senovėje“, kol jos įrenginys veikė, nė karto nebuvo viršytos leistinos išmetimo normos. Šioje įmonėje sanitarinės apsaugos zona didesnė negu Palemone, kur gyvenamieji namai stovi kone iškart už tvoros. Be to, dėl aukšto kamino mes nebūtume galėję tiksliai išmatuoti taršos už įmonės teritorijos ribų“, – aiškino viceministras.
Tačiau paklaustas, dėl ko penkerius metus atliekas deginusi įmonė buvo sustabdyta – juo labiau nesulaukus, kol normaliu režimu pradės veikti „Toksikos“ įrenginiai, jis sakė: „Informacija iš įvairių šaltinių prieštaringa. Pavyzdžiui, dėl monitoringo sistemos – buvo minėta, kad reikalinga didelė investicija, net šešiaženklės sumos, kad „Senovė“ toliau galėtų dirbti. Ir Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos departamentas buvo pakankamai kategoriškas – tik priėmus atitinkamą dokumentą Vyriausybėje, jų deginimo įrenginys buvo paleistas“.
Priežastis, dėl kurių UAB „Senovė“, medicinos atliekas savo įrenginyje deginusi nuo 2006 iki 2011 m., neturi licencijos, jos vadovai ir kitos institucijos nurodo skirtingas, bet tai – atskira tema.
Tačiau daugiau ar mažiau pagelbėti sprendžiant susikaupusių medicinos atliekų naikinimo problemą galėjo ir daugiau Lietuvos įmonių. Bent jau iš dalies. Viena iš jų UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
Tiesa, rietaviškiai „neturi techninių galimybių tvarkyti specifines medicinos atliekas – tvarsliavą, panaudotus įrankius, netinkamus vartoti vaistus, plastiko, metalo, stiklo gaminius, tuo tarpu perdirbinėti žmonių kūno dalis maišant kartu su kritusiais gyvūnais būtų amoralu“, – į „Balsas.lt“ klausimą, ar ši įmonė būtų galėjusi pagelbėti susiklosčius ekstremaliai situacijai, sakė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Korsakas.
„Rietavo veterinarinė sanitarija“, nors jai maždaug tuo pačiu metu teko utilizuoti nuo kiaulių maro kritusius gyvulius, būtų galėjusi naikinti anatomines atliekas, tačiau jų, palyginti su kitomis atliekomis, susidaro labai nedaug, tai buvo ne pagrindinė problema. Be to, anatomines atliekas galima laidoti. Didžioji medicininių atliekų dalis ir didžioji problema – tvarsčiai, paklotai, sauskelnės, švirkštai, – sakė A. Klišonis. – Bėdų dėl anatominių atliekų buvo tik keliose gydymo įstaigose ir jas sutvarkyti padėjo kolegos. Bet jeigu jau būtų visai prastai, alternatyvą turėtume“.
A. Klišonis: ką darysime, kai „Toksikoje“ bus profilaktika?
„Viskas priklauso nuo strategijos, kurią pasirenkame. Problemos beveik nebuvo vakarų Lietuvoje, nes 2005 m. medicinos įstaigos, dalyvaudamos Aplinkos apsaugos ministerijos projektuose, įsigijo autoklavavimo ar mikrobangų įrenginius ir galėjo pačios nukenksminti medicinines atliekas. Pavyzdžiui, Tauragės ligoninė net teikia paslaugas kitoms įstaigoms, – aiškino A. Klišonis. – O didžiausios problemos kilo rytų ir centrinėje Lietuvoje“.
Sveikatos apsaugos viceministro teigimu, rytų Lietuvoje, Vilniuje buvo nuspręsta atliekas deginti ir sudaryta sutartis su „Senove“, o vėliau buvo pasirinkta „Toksika“.
„Todėl sustabdžius „Senovės“, o vėliau ir „Toksikos“ įrenginį, čia nebeliko jokios alternatyvios medicinos atliekų tvarkymo galimybės“, – sakė jis.
Anot viceministro, iš principo toks pasirinkimas nėra blogas, nes „Toksikos“ pajėgumai apie 8 tūkst. tonų, joje galima tvarkyti ir utilizuoti ne tik medicinines, bet ir visas kitas pavojingas atliekas, tačiau problema vis dėlto lieka.
„Bėdų kils tuomet, kai įmonė dėl kokių nors priežasčių sustos. Neturime alternatyvos. O problemų bus jau vien dėl to, kad pagal projektą numatyta, jog tokia gamykla 2 mėnesius per metus turės būti sustabdyta profilaktikai“, – „Balsas.lt“ aiškino A. Klišonis. – Taigi, savaime kyla klausimas, kur tuos du mėnesius bus laikomos medicinos atliekos, nes joms saugoti reikia specialių sąlygų. Sukišti 8-9 šimtus kg, kurie, pavyzdžiui, Santariškėse susikaupia per vieną dieną, į šaldytuvus sudėtinga, be to ir šaldytuvų išlaikymo kaštai būtų dideli“.
Todėl, A. Klišonio teigimu, būtina turėti alternatyvą. Tai, esą, galėtų būti nukenksminimo įranga didesnėse gydymo įstaigose, kurios galėtų teikti paslaugas mažesnėms. Nukenksminus dalis atliekų galėtų būti laidojama sąvartynuose, o dalis – sudeginama, kai gamykla vėl pradeda veikti. Tačiau išeitis gabenti atliekas į užsienį viceministrui nepriimtina.
„Kai buvo ekstremali situacija, viena iš įmonių gavo sutikimą išvežti medicinos atliekas į užsienį. Iš pradžių į Vokietiją, paskui į Latviją. Taip daryti galima, bet tai kainuoja brangiau negu atliekas naikinti Lietuvoje“, – sakė A. Klišonis.
Atsakydamas į klausimą, ar būtų pigiau atliekas vežti tvarkyti į užsienį, ar investuoti į kurią nors Lietuvos įmonę ir užsitikrinti, kad situacija, kai vienai įmonei nepradėjus veikti, kita netenka licencijos, o dalis medicinos įstaigų praranda galimybę atsikratyti besikaupiančių atliekų, sveikatos apsaugos viceministras sakė, kad medikai suinteresuoti utilizuoti atliekas kuo pigiau.
„Pinigai tam skiriami iš Valstybinės ligonių kasos biudžeto, todėl mes suinteresuoti, kad medicininės atliekos būtų tvarkomos įmanomai pigiau. Juk kuo daugiau pinigų bus skiriama atliekoms tvarkyti, tuo mažiau jų liks tiesioginei veiklai – žmonėms gydyti“.
Alternatyva modernizuoti senąsias įmones – niekam neįdomi?
Ar buvo galima išvengti pastarąją vasarą susiklosčiusios situacijos pasitelkus vieną iš „atsarginių“ medicinos atliekų apdorojimo būdų, pavyzdžiui, investuoti į kurią nors įmonę, padėti jai modernizuoti jau esančią įrangą, kad, tarkim, „Palemono keramikai“, „Senovei' ar kuriai kitai nekiltų problemų dėl leidimų ir licencijų, ir kiek tai kainuotų?
Norėdami tai išsiaiškinti, „Balsas.lt“ žurnalistai kreipėsi į Ūkio ir Aplinkos ministerijas. Deja, Ūkio ministerijos specialistų atsakymas šiek tiek nuvylė.
„Naujos pavojingų atliekų deginimo gamyklos ir deginimo įrenginių statybos darbai, kuriuos vykdo įmonės „Hafner SRL“ ir UAB „Senovė“, dar nėra baigti. (....) Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurį tvirtina Valstybinė komisija, nėra pasirašytas“, – tai, kas visiems žinoma, primena ministerijos atstovai.
Atsakyme, kurį redakcijai perdavė Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Laura Šebekienė, pabrėžiama, kad medicininės atliekos nesusidaro pramonės įmonėse, o „Toksikos“, kuri veikia nuo 2004 m., užduotis – visų pavojingų atliekų surinkimas ir tvarkymas bei ilgalaikis sandėliavimas.
„Šiuo metu „Toksikoje“ yra saugoma daugiau nei 100 pavadinimų pavojingos atliekos. Pavojingos medicininės atliekos yra tik labai maža dalis visų pavojingų atliekų. Pvz., sudeginus 3000 tonų atliekų, iš jų tik 400 tonų yra medicininės atliekos. Sakyti, jog „Toksikoje“ statomas būtent medicininių atliekų deginimo įrenginys, yra neteisinga ir netikslu. Šiuo metu baigiamame įrenginyje daugiausiai bus deginamos kito pobūdžio atliekos“, – rašoma Ūkio ministerijos atsakyme.
Į kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, dėl ko buvo nuspręsta, kad naujasis įrenginys bus Šiauliuose (nors didžiausia problema, anot sveikatos apsaugos viceministro A. Klišonio, centrinėje ir rytų Lietuvoje – red. past.), gal būtų buvę pigiau ir greičiau papildomai investuoti į jau esamas linijas, nes šių atliekų kiekis Lietuvoje nėra toks didelis, kad reikėtų dviejų įmonių, atsakymų kol kas neturime. Nes iš Aplinkos ministerijos, kuri apie tai veikiausiai galėtų pasakyti daug daugiau negu Ūkio (jau vien dėl to, kad joje yra net Atliekų departamentas, o „Senovei“ leidimo neišduodantis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas – taip pat pavaldus šiai ministerijai), per daugiau negu savaitę atsakymo apskritai nesulaukėme.
Bet tai toli gražu ne viskas.
Dėl ko Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius šių metų vasarą konstatavo, kad dėl medicininių atliekų krizės kaltos Ūkio ir Aplinkos ministerijos?
Kodėl penkerius metus medicinines atliekas deginusi ir ekstremalią situaciją įveikti padėjusi „Senovė“ neturi reikiamų leidimų bei kas ir ką ketina veikti šios įmonės teritorijoje?
Apie tai papasakosime jau kitą kartą. Vis dar tikimės sulaukti ir Aplinkos ministerijos atsakymų į „Balsas.lt“ žurnalistų klausimus, pateiktus daugiau negu prieš savaitę.
Visa tai ir bus atsakymas į klausimą, ar Lietuva šių metų vasarą galėjo išvengti ekstremalios situacijos ir ar viską darome, kad ta pati „ekologinė bomba“ nepradėtų tiksėti dar kartą?
Taip pat skaitykite:
Medicinos atliekos: jeigu ligoninės rūšiuotų, pavojingų būtų gerokai mažiau
Skelbiama valstybės lygio ekstremali situacija
Sostinė skelbia ekstremalią padėtį dėl susikaupusių medicininių atliekų