Šalies miesteliai ir didesni kaimai, kurių nuotakų valymo įrenginiai susidėvėję arba visiškai neveikiantys, fekalijas išlaisto pamiškėse ir pakrūmėse, teršia vandens telkinius, gyventojų šulinius ir gruntinius vandenis, rašo „Respublika“.
Visi žino, kad daugelyje Lietuvos vietovių nuotekų valymas yra apgailėtinos būklės, tačiau per artimiausius penkerius metus į vos pusę tūkstančio gyventojų turinčius miestelius investuoti nė neplanuojama. Tad šulinių ir gruntinių vandenų prastėja bei artina epidemijas.
Anykščiuose – viduramžiai
Gražiame Anykščių rajone tik rajono centras nevargsta dėl nuotekų. Kelių Anykščių kvartalų ir gatvių gyventojai dar neprisijungę prie bendros nuotekų sistemos, tačiau savivaldybė kitais metais teiks paraišką Europos Sąjungos fondams ir tikimasi, kad nuotekų šalinimas Anykščiuose bus visiškai centralizuotas. Prie miesto valymo įrenginių planuojama prijungti Naujųjų Elmininkų gyventojų nuotekas.
Kiti rajono miesteliai ir kaimai kenčia fekalijų smarvę, jomis laisto pakrūmes ir pamiškes. Daugiau kaip 30 kilometrų nuo rajono centro nutolusių miestelių žmonėms per brangu vežti nuotekas į Anykščius.
Visame rajone vieninteliai Anykščių valymo įrenginiai gali priimti fekalines cisternas, todėl kainuoja ne tik nuotekų išsiurbimas iš vietinės kanalizacijos talpyklų – gyventojai privalo sumokėti ir už transporto išlaidas.
Anykščių rajono pakraštyje esančios Raguvėlės, kur gyvena per 400 gyventojų, žmonėms už 1 kub. m nuotekų išvežimą tenka mokėti net 26 litus. Dar sovietiniais laikais fermos reikmėms statyti kaimo valymo įrenginiai neveikia jau dvejus metus, yra visiškai susidėvėję ir nuotekų pakankamai neišvalo, jos teršia Juostos upelį.
Į bendrąją nuotekų šalinimo sistemą įsijungę tik daugiabučiai ir keletas privačių namų gyventojų. Kitiems tenka naudotis vietine kanalizacija.
Išsiurbtų nuotekų nėra kur pilti. Fekalijomis laistyti pamiškę ir pakrūmes draudžiama, o naudotis Anykščių komunalinio ūkio paslaugomis raguvėliškiams per brangu.
UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ direktorius Kazys Šapoka teigia, kad nuotekų išvežimo paslauga bendrovei nuostolinga, todėl ją atpiginti nėra galimybių. Vieno kubo nuotekų išsiurbimas kainuoja 11,54 lito, o už kiekvieną kilometrą nustatytas 1,93 lito tarifas. Nuo kiekvieno kubo 4,73 lito komunalininkai atiduoda valymo įrenginius eksploatuojančiai bendrovei „Anykščių vandenys“. Nuo Anykščių nutolusių miestelių žmonės komunalininkų paslaugų kratosi, stengiasi fekalijas išpilti nuošaliose vietose, nors už gamtos teršimą nuotekų vežėjams gresia nemažos baudos.
Šiuolaikiškų valymo įrenginių neturi prie Šventosios upės esantis Kavarsko miestelis, ant ežero kranto įsikūrę Svėdasai. Svėdasų ir Kavarsko valymo įrenginiai jau projektuojami, o kiti miesteliai finansavimo vandenvalai gali tikėtis nežinia kada, ne anksčiau kaip po 2013-ųjų metų.
Anykščių rajono savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus specialistai prieš keletą metų buvo parengusi Raguvėlės, Leliūnų, Dabužių kaimų vandenvalos projektus, tačiau dėl didelės konkurencijos finansavimas jiems nebuvo skirtas.
Centralizuoto nuotekų valymo neturi Troškūnai ir kiti rajono miesteliai.
„Rašėme raštus ir Seimui, ir Vyriausybei, prašėme padėti mažiems miesteliams, skirti jiems atskirą finansavimą, tačiau pagalbos nesulaukėme, – sakė projektus rengusi Anykščių rajono savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Jurevičienė. – Jei nuotekų valymo įrenginius statytume iš savivaldybės biudžeto, vandentiekis ir kanalizacija „surytų“ kone visus rajono biudžeto pinigus“. Savivaldybė finansuoja tik geležies pašalinimo įrenginių statybas, kad rajono gyventojai turėtų geros kokybės vandenį.
Smarvės mažiau
Turtingesnės savivaldybės vandenvalos ūkiu įstengia pasirūpinti kur kas geriau. Panevėžio rajone dauguma miestelių vargus dėl nuotekų jau pamiršo. SAPARD programos lėšomis valymo įrenginiai pastatyti Krekenavoje, Linkaučiuose, Daukniūnuose, Liberiškyje, Šiluose. Rajono savivaldybės biudžeto pinigais rekonstruotas nuotekų valymas Vadokliuose, Naujarodžiuose, Miežiškiuose, Katinuose.
Rajono savivaldybei po ilgų derybų pavyko susitarti, kad netoli Panevėžio esančių gyvenviečių nuotekos būtų prijungtos prie miesto valymo įrenginių. Velžio, Liudynės, Piniavos, Bernatonių, Molainių, Dembavos, Vaivadų ir kitų kaimų nuotekos teka tiesiai į Panevėžio miesto valymo įrenginius.
Upytės valymo įrenginiai jau rekonstruoti, įgyvendinamas vandenvalos projektas Naujamiestyje.
Tačiau ir Panevėžio rajone dar ne viskas padaryta. Ant Lėvens upės kranto esančių Tiltagalių ir Karsakiškio kaimų bei toliausiai nuo centro nutolusių Geležių gyventojų nuotekos nevalomos.
Anksčiau nedidelio miestelio valymo įrenginius buvo galima pastatyti už 200 tūkst. litų. Dabar ir pusės milijono gali neužtekti, nes pabrango energetiniai ištekliai ir statybos įkainiai.
Baudos iki 500 litų
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Pranas Kudaba pripažįsta, kad regiono nuotekos valomos apgailėtinai. Utenos regione vandens tiekimu rūpinamasi, o nuotekos užmirštos.
Miestelių valymo įrenginiai dar tarybinių laikų, valymas ne biologinis, o mechaniškas. Ten, kur nuotekos išleidžiamos į atvirus vandens telkinius, dažnai nustatoma per didelė organinė tarša, teršėjai nubaudžiami.
Šiuolaikiškų valymo įrenginių neturi ant kalno prie Tauragno ežero įsikūręs Tauragnų miestelis, nuotekas į melioracijos griovį leisdavo prie Alaušo ežero esančių Sudeikių gyventojai. Vandenvalos problemos neišspręstos Ignalinos, Molėtų, Zarasų rajonuose. Mažų miestelių gyventojai likę prie suskilusios geldos.
Miesteliuose, kur nėra vandenvalos įrenginių, iš vietinės kanalizacijos išsiurbtas nuotekas gyventojai pilsto nusižengdami įstatymams.
Už tokią savivalę aplinkosaugininkai skiria baudas nuo 100 iki 500 litų. Sugavus antrą kartą, nuobauda negali būti mažesnė kaip 350-400 litų.
Komentaras
Valdemaras Jakštas
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius
Daugiau iniciatyvos reikia rodyti savivaldybėms. Jos turėtų rašyti daugiau projektų ir gauti finansavimą iš įvairių šaltinių. Biržų rajone melioratoriai, bijodami pristigti darbo, inicijavo bendruomenių steigimą ir projektų rašymą. Vandentvarkos projektai gavo finansavimą, o melioratoriai darbo. Panevėžio rajone daug vandenvalos projektų inicijavo kaimų bendruomenės ir gavo finansavimą. Savivaldybės gali imti
Pilstyti nuotekas laukuose ir pamiškėse – nusikaltimas. Per griovius teršalai pasiekia upelius, patenka į gruntinius vandenis. Taip savivaliaujant, netoli ir epidemijos.
Genė Silickienė
