Teisiamųjų suole sėdi Agurkinių gaujos vadu laikomas Saulius Velečka, pravarde Agurkas, broliai Audrius ir Darius Petkauskai, Norbertas Tučkus, Tadas Petrošius, Gintautas Cegelskis, Tadas Vieraitis, Saulius Vyšniauskas. Jie į Klaipėdą atvežami iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Kiti kaltinamieji – Kęstutis Liukaitis, Linas Perminas, Česlovas Stanevičius, Redas Vilkauskas ir Dmitrijus Romanovičius – į teismo posėdį atvyksta iš namų. Daugelis jų gyvena Kaune. Klaipėdietis Dmitrijus Romanovičius laikomas atskirai nuo kitų. Kol kas tik klaipėdietis D. Romanovičius iš dalies pripažįsta savo kaltę.
Kaltinamieji buvo sukūrę narkotikų tinklą, nusidriekusį per visą Europą iki pat Rusijos. Gaujos vyrai kaltinami neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, Kauno verslininko Vidmanto Sadausko nužudymu, neteisėtu laisvės apribojimu, turto prievartavimu ir kitais nusikaltimais.
„Visi gaujos padaryti nusikaltimai yra labai sunkūs. Pagrindinis jų visų padarymo motyvas – noras gauti didelį pelną. Visiems kaltinamiesiems gresia ilgi metai kalėjime, o kai kuriems – ir bausmė sėdėti už grotų iki gyvos galvos“, – toks būtų kaltinimą palaikančių prokurorų kalbos leitmotyvas.
Verslininko pagrobimas
Teisme jau buvo nagrinėta kauniečio verslininko Ryto Matuliausko pagrobimo ir sumušimo istorija, nutikusi daugiau nei prieš keturiolika metų – 2000-ųjų balandžio 7 dieną. Verslininkas buvo užpultas gatvėje, prievarta įsodintas į automobilį, nuvežtas į garažą. Automobilyje R. Matuliauskui ant galvos buvo užmautas maišas ar kepurė, kad jis nematytų, kur yra vežamas. Verslininkas buvo nugabentas į vieno kooperatyvo garažą. Jam esą buvo paaiškinta, kad jis turi grąžinti skolą, likusią nuo 1995 metų – apie 30 000 dolerių.
Užpuolikai iš vyro atėmė piniginę, dokumentus, raktus. Jie, kankindami R. Matuliauską, sužinojo, kurie raktai atrakina jo buto ir, kuris – jame esantį seifą. Į butą nuvykę plėšikai pagrobė seife buvusius pinigus. Iš viso nukentėjusysis patyrė apie 54 000 litų nuostolį.
Jį išgelbėjo pro šalį ėjęs garažų prižiūrėtojas, kuriam kilo įtarimų, kodėl pastato, kuris nėra naudojamas, praviros durys. Vyras nuėjo pas kaimyną, buvusį pareigūną, šis iškvietė policininkus. Pastarieji ir išgelbėjo R. Matuliauską.
Teisme liudijo verslininką išlaisvinę pareigūnai, o taip pat ir baro, į kurį prieš pagrobimą buvo įviliotas verslininkas, administratorius.
Bendrininkas nuteistas
Praėjusį antradienį vykusiame teismo posėdyje daugiausiai kalbėta apie narkotikų kontrabandą. Saugomas liudininkas Vilius Šukšta pasakojo apie narkotikų gabenimą, jų gamybą.
V. Šukšta kartu su šiemet nuteistu Leonidu Buleika prekiauti narkotikais pradėjo 2000 metais. Jie rūpindavosi, kad narkotinės medžiagos iš Olandijos pasiektų Rusijos sostinę Maskvą. Vyrai gal būtų ir toliau tiekę narkotikus į Rusiją, tačiau susipyko.
L. Buleika pareigūnams įkliuvo po to, kai 2012 metų rugpjūčio 21 dieną, kratos metu Sergejaus Kolesnikovo automobilio, grįžusio keltu Kylis-Klaipėda, dujų balione įrengtoje slėptuvėje buvo rasta 19 kilogramų iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvą gabenamų kanapių. Tyrimo metu ant narkotinių medžiagų pakuočių rasti S. Kolesnikovo ir L. Buleikos biologiniai pėdsakai.
L. Buleika savo kaltės nepripažino. Pagal jo versiją, ant kanapių pakuočių esantys jo biologiniai pėdsakai atsirado dėl prisilietimo prie S. Kolesnikovo automobilyje numestų plastikinių maišelių, kai vyrai buvo susitikę Amsterdame. Į šiuos maišelius vėliau ir buvo pakuojami narkotikai. Tačiau teismo tokia gynybos pozicija neįtikino. Nuosprendyje pažymėta, kad iš mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo, DNR mėginių matyti, kad L. Buleika buvo būtent tas asmuo, siejęs S. Kolesnikovą su narkotikų prekeiviais Olandijoje. L. Buleika nuolat domėjosi S. Kolesnikovo kelionės į Klaipėdą eiga. Pasak teismo, vyrai kartu su nenustatytais asmenimis veikė pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis pagal iš anksto paruoštą ir suderintą planą, taigi nusikaltimus padarė organizuotai. Ši aplinkybė dar labiau pasunkino kaltinamiesiems taikytą baudžiamąją atsakomybę.
S. Kolesnikovas už labai didelio kiekio kanapių kontrabandos gabenimą nuteistas 12 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad šis asmuo yra recidyvistas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, skyrė jam galutinę 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Tiek pat Klaipėdos apygardos teismas skyrė ir Leonidui Buleikai.
Milžiniškas pelnas
Dabar liudydamas Agurkinių teisme V. Šukšta papasakojo, kad su Sauliumi Velečka susipažino 2003 metais. Tuo metu bendrų reikalų vyrai dar neturėjo. Tačiau, kai Vilius susipyko su Leonidu, papasakojo S. Velečkai, kad žino, kur Amsterdame nusipirkti narkotikų ir kur juos Maskvoje parduoti. Tačiau, kaip juos gabenti, reikėjo sugalvoti, nes V. Šukšta baiminosi, kad apie narkotikų tranzito kelią L. Buleika galėjo prasitarti pareigūnams. Abu vyrai bendradarbiauti sutarė tik 2011-ųjų pavasarį, kai drauge poilsiavo Druskininkuose.
Nyderlanduose nupirktą hašišą Agurkiniai nuveždavo į Maskvą. Šių narkotikų kilogramas Amsterdame kainuodavo 1600 eurų, o Rusijoje – beveik dvigubai brangiau. Per pirmąjį reisą buvo nuvežta 30 kilogramų hašišo. Pirmiausia hašišas vilkiku iš Nyderlandų buvo atgabentas į Kauną. Čia narkotikus iš vairuotojo perėmė Agurkinių grupuotės narys Linas Perminas. Po keletos dienų hašišas buvo perduotas kitam vilkiko vairuotojui, kuris kvaišalus išvežė į Rusiją.
Maskvos srityje, vienoje „Lukoil“ degalinėje, iš vairuotojo hašišą perėmė V. Šukšta, kuris narkotikus pardavė vienam savo nuolatinių klientų Maskvoje. Gautas pelnas Agurkiniams labai tiko, tad jie V. Šukštą priėmė į savo gretas. Per antrąjį reisą rusai gavo jau 40, o per trečiąjį – 50 kilogramų kvaišalų. Hašišas buvo gabenamas specialiai V. Šukštos padarytame dujų balione, kuris būdavo įdedamas į automobilį. Esą baliono metalas buvo toks, kad net peršvietus rentgeno spinduliais nepavykdavo pamatyti, kad jo viduje yra narkotikų.
Po trijų reisų grynasis pelnas už narkotikų kontrabandą siekė 65 000 eurų.
Po kurio laiko Agurkinių vadas V. Šukštai atskleidė, kad gauja turi daugiau nei 150 kilogramų kokaino, kurį mažomis partijomis vežioja į Londoną. V. Šiukštai buvo pasiūlyta pabandyti Rusijoje parduoti ir kokainą.
Įkliuvo Maskvoje
Buvo nuspręsta, kad Maskvoje V. Šukšta parduos kilogramą kokaino, kurio kaina – apie 160 000 litų.
2012 metų birželio 30 dieną V. Šukšta nuvyko į Olandijos miestą Eindhoveną, kur vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje jam buvo perduotas paketas su kilogramu ir 60 gramų kokaino. V. Šukšta kreipėsi į savo buvusį bendrininką – Lenkijos pilietį, kuris savo automobilio „Kia“ dujų balione įrengtoje slėptuvėje paslėpė tą kokainą ir dar paties V. Šukštos nusipirktų 15 kilogramų kanapių.
Reisas buvo daug žadantis. Lenkas sėkmingai kirto kelių valstybių sienas ir nuvežė narkotikus į Maskvą, tačiau čia sėkmė ir baigėsi. Rusijos pareigūnai sulaikė prekeivį, kuriam buvo perduoti narkotikai. Netrukus į Rusijos pareigūnų nagus pateko ir V. Šukšta. Po pusmečio, areštavus Agurkinius, jis sutiko bendradarbiauti su pareigūnais, todėl ikiteisminio tyrimo veiksmai jo atžvilgiu buvo nutraukti ir V. Šukšta tapo saugomu liudytoju.
Vežė šovinius
Liudydamas teisme V. Šukšta išdėstė ne tik narkotikų gabenimo schemas, bet ir atskleidė daugiau smulkmenų apie Agurkinių veiklą. Pasirodo, jie turėjo už 5000 eurų pirktą aparatą, kuriuo esą galima iš prekursoriaus išgauti kokainą.Tas aparatas buvo nugabentas į Maskvą, tačiau gautas kokainas buvo labai prastos kokybės.
V. Šukšta atskleidė ir tai, kad Agurkinių gauja buvo gerai ginkluota. 2012 metų kovą V. Šukštai buvo patikėta nuvykti į Kijevą ir atvežti didelį kiekį „Kalašnikov“ automatų ir įvairių pistoletų šovinių. Grįžęs į Kauną jis ir sužinojo, kad grupuotė turi keletą „Kalašnikov“ sistemos automatų, kovinių pistoletų, pistoletą-kulkosvaidį „Agram 2000“ ir dar daug įvairių ginklų.
Grupuotės nariai dažnai vykdavo į Džiugų kaime (Anykščių r.) esančią šaudyklą, kur išbandydavo naujus ginklus.
V. Šukšta taip pat pasakojo, kad S. Velečka iš kažko buvo atėmęs 10 tonų klijų, iš kurių galima išgauti narkotikų. „Todėl buvo ieškomas chemikas, kuris galėtų tai padaryti. Kiek žinau, jį pavyko rasti Izraelyje. Atvykęs į Olandiją, šis išgrynino bandomąją partiją ir su juo buvo atsisveikinta. Tačiau girdėjau, kad su tais klijais Saulius ėjo tik į minusą, nes gal chemikas ne viską pasakė, kaip daryti“, – liudijo V. Šukšta.
Dingsta ir Kamuoliniai
Atrodo, kad Kauno mafijos vado kėdė, kurį laiką gali būti tuščia. Nuteisus Henriką Daktarą ir kitus jo grupuotės narius, susodinus už grotų Agurkinius, buvo manoma, kad Kauno mafijos vairą perims nuolatiniai Agurkinių konkurentai – Kamuoliniai (kai kada dar vadinami Aguoniniais). Tačiau ir jiems gyvenimas nėra ramus. Spaudoje pasirodė pranešimų, kad Vokietijoje sulaikyti Kamuolinių susivienijimo pagrindiniai lyderiai: praeityje ne kartą teisti – Giedrius Janonis, pravarde Kamuolys (38 m.), ir Andrius Juodis-Gruzinas (34 m). Šie veikėjai vokiečių pareigūnams Berlyne įkliuvo dėl brangių automobilių vagysčių ir kitų nusikaltimų organizavimo.
Šių metų viduryje Kauno apygardos teismas nuteisė ir paskutinįjį įtariamąjį iš Kamuolinių gaujos, 2007 metais prievartavusios turtą iš verslininko Šarūno V. Paskutinis nuosprendį išklausė Andrius Butvila, pravarde Storas. Už turto prievartavimą ketvirtą kartą teisiamam A. Butvilai teismas skyrė 6 su puse metų laisvės atėmimo bausmę. Ją subendrinus su anksčiau skirta už grotų kaunietis praleis 13 metų. Nors A. Butvila kaltę kategoriškai neigė, tikino su kitais gaujos nariais neprievartavęs turto, teismui užteko jo kaltės įrodymų.
Prieš trejus metus už šį nusikaltimą jau buvo nuteisti gaujos vadeiva G. Janonis-Kamuolys, Deividas Čereška-Pyragėlis, Piražokas, A. Juodis-Gruzinas ir Marius Pilvelis. Kamuolinių nusikalstamos grupuotės lyderiu laikomam G. Janoniui valstybės kaltinimą palaikęs prokuroras Mindaugas Sabaitis prašė skirti net 9 metų laisvės atėmimo bausmę ir suimti jį teismo salėje. Vis dėlto teismas Kamuoliui buvo gailestingas. G. Janoniui paskirta tik 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas taip pat 3 metams.
Teisėjų kolegija tuomet atsižvelgė į onkologine liga sergančio G. Janonio sveikatos būklę. Lyg nujausdamas būsimą nuosprendį G. Janonis į teismą atvyko tuščiomis rankomis, nepasiėmęs jokio bagažo.
Dešiniąja G. Janonio ranka laikytam D. Čereškai (34 m.) teismas skyrė kalėti 3 metus. A. Juodis-Gruzinas taip pat buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Labiausiai nepatenkintas teismo nuosprendžiu buvo M. Pilvelis (35 m.) – jam skirta pati didžiausia laisvės atėmimo bausmė – 6 su puse metų. Kadangi prie jos pridėta ir likusi neatlikta ankstesnė bausmė, M. Pilvelis turės kalėti 8 metus.
Keturi Kamuoliniai buvo teisiami už turto prievartavimą iš automobiliais ir nekilnojamuoju turtu prekiaujančio kauniečio verslininko Šarūno V. bei jo ginklo pagrobimą.
Kamuoliniai visais laikais sparčiai vijosi Agurkinius. Jie taipogi turėjo užmezgę tamprius ryšius su Rusijos, Vokietijos, kitų šalių nusikalstamų gaujų atstovais. Dažniausiai Kamuolinių vyrai specializuodavosi prabangių transporto priemonių vagystėse, šių mašimų realizavimu.
Kaune buvo kalbama apie šių grupuočių tarpusavio karus, tačiau, ar jei buvo tikri, dar neaišku.
Petras Kurmelis
