Pasak Roko Masiulio, tokiu atveju strigtų magistralės „Via Baltica“, kelių Vilnius–Utena bei Kaunas–Prienai statybos. Todėl ministras siūlo kuro akcizo dalį keliams padidinti bent iki 50 proc. Dabar jiems skiriama 48 proc. akcizų.
„Norint padaryti visus svarbiausius projektus, lėšų truks. (...) Jeigu išliktų toks finansavimas, koks yra dabar, ir „Via Baltica“ nuo Kauno į šiaurę link Latvijos sienos realiai galime tikėtis (statybų pabaigos – BNS) 2035 metais. Panaši situacija su Utenos keliu, su keliu Kaunas–Prienai“, – pareiškė ministras Seimo Ekonomikos komitete praėjusią savaitę.
Seime liko paskutinis balsavimas, kuriuo, valdančiųjų siūlymu degalų akcizo dalis keliams būtų didinama iki 52 proc.
Sausį dėl balsų trūkumo Seime įstrigo Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Jurgio Razmos pataisos, kuriomis nuo 2020 metų jis siūlė neribotą laiką keliams numatyti 55 proc. kuro akcizo.
„Vyriausybė vis dėlto galėtų kartais turėti tokį sveiką spaudimą iš Seimo. Dėl tų trijų (papildomų – BNS) punktų biudžetas nesugrius, tegu daugiau galvoja apie įplaukų padidinimą“, – BNS teigė J. Razma.
R. Masiulis pripažįsta, kad dėl lėšų trūkumo mažiau investuojama į kelių taisymą, o daugiau – į naujų tiesimą.
„Dėl lėšų trūkumo kelių būklės palaikymas yra susilpnėjęs, daugiau orientuojamės į naujus kelius – sutvarkyti tuos būtinus: Kauno mazgą, Utenos kelio pradžią, „Via Baltica“ į pietus“, – aiškino R. Masiulis.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvos keliams šiemet iš valstybės biudžeto skiriama 477,5 mln. eurų.
Valstybinės reikšmės keliams atiteks 220 mln. eurų, vietinės reikšmės – 101,5 mln. eurų. Dar 90 mln. eurų numatyta žvyrkelių asfaltavimui, iš jų 80 mln. eurų valstybinės reikšmės keliams su žvyro danga ir 10 mln. eurų vietinės reikšmės žvyrkeliams.
